BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2007

Pusmetis blog’inimo: Sizifo darbas ar kažkam naudinga ir įdomi kritika? ||| Ne į temą

2007-07-30

Įspėjimas!: įrašas
ilgas.

Šiandien
pastebėjau, kad vakar buvo pusmetis nuo pirmojo šio blogo įrašo (sausio
29 d.):

Žiniasklaida tapo dievais –
nekritikuojama, nekontroliuojama ir nebaudžiama. Todėl šis blogas – apie
lietuviškąją Dievų Žiniasklaidą. Kai Dievai rašo apie Dievus.

Lietuvoje žiniasklaida pasitiki
beveik pusė gyventojų (
2007 m. sausio mėn. „Vilmorus“ tyrimo duomenimis – 48,9
%)
. Tai yra,
beveik pusė lietuvių tiki, ką rašo/rodo/kalba Lietuvos spauda, televizija,
radijas, internetas. Nebūtų taip blogai, žinant, kad prieš kelerius metus šis
skaičius buvo dar didesnis, tačiau šį skaičių įvertinant kitų institucijų
kontekste bei žinant Lietuvos žiniasklaidos turinį – rezultatas apgailėtinas.

<...>

Šį blogą nustosiu rašęs dėl vienos
iš dviejų priežasčių – arba Lietuvos žiniasklaidos lygis pakils, arba Lietuvos
gyventojų pasitikėjimas ja smuks į paskutines vietas. Šiuo atveju esu
realistas, todėl bijau, kad įklimpau.

Aha, įklimpau. „Vilmorus“
duomenimis, liepos mėnesį žiniasklaida pasitikėjo
42,3%
gyventoj
ų. Šiek tiek
mažiau, nei prieš pusmetį, bet pavyzdžiui, Konstituciniu teismu, kurio nė vieno
konkretaus sprendimo
95% lietuvių net negalėtų
įvardinti (i
šskyrus
dėl Pakso), pasitiki dar mažiau (
39,7%). Įdomi būtų argumentacija –
klausimas, kodėl pasitikite arba nepasitikite tam tikra institucija – kažin
kokias priežastis įvardintų lietuviai?

Bet
grįžtant prie mano pusmečio bloginimo. Po pusmečio šiokio tokio darbo jaučiu turintis teisę skaičiuoti viščiukus ir
pakalbėti apie blogo virtuvę iš vidaus:

  • Sukurti 147 įrašai, sulaukiau 1134 komentarų – beveik po 8 komentarus įrašui. Kaip blogui, o ne
    Delfiui, manau, neblogai.
  • Pats
    populiariausias pagal komentarus įrašas – apie Estiją
    palaikančią akciją
    (
    111 palaikančių arba
    besikeikiančių komentar
    ų). Ir šiaip ši akcija buvo ganėtinai sėkminga blogerių (ir ne
    tik) tarpe – kiek pats susekiau, gerokai virš
    100 blogų
    ir
    portalų palaikė ją, įsidėdami logotipą. Radau ir keletą estų, latvių,
    gruzinų, amerikiečių ar net rusų (
    !) portalų, kurie palaikė
    akciją.
  • Per google į blogą daugiausiai patenka
    ieškantys informacijos apie žiniasklaidą, “Respubliką”, Delfinas.lt, horoskopus,
    Delfis.lt ir Estiją. Manau, kad beveik visi jie kažką gali pas mane rasti
    – visomis šiomis temomis esu rašęs.
  • Paradoksalu,
    bet po įrašų apie naivų
    tikėjimą horoskopais
    ir „DiArchy“
    triukais
    į blogą dažnokai užsuka gūglintojai, ieškodami horoskopų arba
    informacijos apie „DiArchy“.
  • Lankomumas:
    pirmąją dieną bloge apsilankė berods
    6
    unikal
    ūs
    useriai, o rekordas buvo kažkurią gegužės mėn. dieną – virš
    3000 unikalių
    lankytojų. Dar pastebėjau, kad jei pradžioj ir svarbu, kad kuo daugiau
    lankytojų apsilankytų bloge, tai vėliau jau jokio skirtumo – kam įdomu,
    tas lankosi reguliariai, kam reikės, tas susiras, o kam neįdomu ir atėję
    tik pasikeiktų komentaruose – tokių ir nesiekiu sudominti. Ir net kelias
    dienas nerašius, nuolatinis lankytojų skaičius kažkaip išsilaiko savaime.
  • Blogo populiarumas išaugo ir Delfi bei
    “Respublikos” konflikto
    metu
    (o čia II,
    III,
    IV,
    V,
    VI muilo operos serijos) (ačiū jiems!) – b
    ūtent tuo metu pasimatė tam tikri blogų privalumai
    prieš tradicinę žiniasklaidą: kol nė viena kita žiniasklaidos priemonė
    nenorėjo (bijojo?) aprašinėti konflikto, beveik kasdien nušviesdamas
    situaciją net ir pačiam Delfiui buvau vienas iš jo skaitytojų informavimo
    šaltinių (kaip kad čia arba čia) – jeigu jie ko negalėjo
    pasakyti pas save portale, įdėdavo nuorodą į mano įrašus. Nes jiems buvau
    palankesnis – vien dėl „Respublikos“ ir Co. itin grubios taktikos.
  • Ir
    nors bloge mano subjektyvios kritikos kliuvo didžiajai daliai Lietuvos
    žiniasklaidos priemonių, santykis su jomis nebuvo tik blogas – yra ir mano
    tekstų
    įsidėję
    , ir interviu
    su manim
    brūkštelėję. Savotiška simbiozė :]
  • Kažkada
    savo bloge pirmasis
    viešai parašęs
    , kad Nemalk.lt
    rinkiminis Zuoko komandos projektas, sulaukiau nemažai piktų komentarų,
    kad pats tai susigalvojau. Ką gi, spręskit patys, baigėsi rinkimai,
    Nemalk.lt miręs, ir galiu lažintis, kad Vilniausmeras.lt – tos pačios
    Nemalk.lt komandos naujas projektas (ką išduoda ir paskutinis Nemalk.lt
    blogo įrašas).
  • Vienas
    iš man pačiam smagesnių blogo eksperimentų - stojimas
    į partiją
    . Būdamas anonimu su išgalvotu vardu ir pavarde internetu bandžiau
    įstoti į kurią nors Lietuvos partiją ir įrodyti, kad dalis jų narių gali
    būti fiktyvūs. Praktiškai
    pavyko
    – socialliberalams tereikėjo nusiųsti kokią nuotraukėlę, ir
    būčiau buvęs partijos narys. O ir su kitomis partijomis šiek tiek daugiau
    padirbėjus, būtų galima papildyti jų gretas neegzistuojančia persona. Bet
    nuobodu bendrauti su partijos atstovais, todėl toliau ir nebetęsiau
    eksperimento – savo įrodžiau.
  • Per
    tą pusmetį gavau įvairių pasiūlymų – parašinėti kur nors į žiniasklaidą
    arba tiesiog užsičiaupti ir nenusišnekėti. Deja, kol nei pirmojo, nei
    antrojo nepriėmiau.
  • Vos
    nepamiršau – Lietuvos blogerių konferencijoje buvau nominuotas į geriausio
    politikos blogo titulą, bet laimėti prieš
    tokius varžovus
    ir nesitikėjau :] Tik iki šiol nežinau, kelintas už jo
    likau.
  • Kuo
    toliau, tuo dažniau gaunu el.laiškus į savo paštą dievu.ziniasklaida@gmail.com
    su pasiūlymais
    paliesti vieną ar kitą temą. Ir pasiūlymų būna tikrai vertų dėmesio,
    vienas kitas įrašas iš to jau gimė.
  • Prieš neseniai vykusį Lietuvių kalbos
    egzaminą į blogą ieškodami informacijos apie žiniasklaidą plūstelėjo
    abiturientai. Kažin, ar kuo jiems padėjau, juk mokykloj neklausia, kaip
    žiniasklaida kovoja tarpusavyje, o greičiau, kokius laikraščius skaitote…
    Pataisykit, jei laikėt egzą ir aš klystu.
  • Plačiausiai
    el.paštu pasklidęs (jaučiau pagal apsilankymus) mano įrašas – apie antrąjį Žalgirio mūšį ir Lenkijos chuliganų šou Vilniuje.
  • Kritika
    sau – įdiegęs apklausą dešinėje vis patingiu ją atnaujinti. Nors
    dabartinis klausimas man visai patinka :]
  • Vienas
    įdomus sau pačiam pastebėjimas – jei pirmųjų įrašų temas rinkdavausi gan
    spontaniškai, tai kuo toliau, tuo labiau nesinori „nusigrybauti“ – pradedi
    jausti atsakomybę prieš lankytojus ir skaitytojus, kurie turi savo nuomonę
    ir moka argumentuotai kritikuoti. Blogo rašymas tampa sudėtingesniu, bet
    kartu ir dar įdomesniu – žinai, kad kažkas seka tavo mintis. Manau, tą
    patį jaučia ir kiti blogai, kurių lankomumas bent šiek tiek didesnis.
  • Pradėjęs
    rašyti blogą, gerokai daugiau jų skaitau ir pats – net nustembu kartais,
    kiek įdomių dalykų galima sužinoti skaitant atsirinktus įdomius blogus.
    Lietuvoje jų daug, labai daug.
  • Vienas
    sudėtingesnių iššūkių rašant blogą – net ir subjektyvią kritiką dėstant
    norisi išlikti kuo labiau objektyviu. Kartais pavyksta.
  • Tiesą sakant, blogo lankomumas pranoko
    mano lūkesčius, nors pradėjęs jį rašyti neplanavau jokių skaičių. Bet
    tokio lankomumo, komentavimo, diskusijų ir žiniasklaidos dėmesio
    nesitikėjau. Todėl dabar kitaip žiūriu ir į blogosferą apskritai – rašant
    atsakingai pasirinktoje srityje, išpopuliarinti blogą nėra labai sudėtinga.
  • Blogui
    aktualių temų niekada nebūna per mažai – kiekvienąkart turiu pasirinkimą
    rašyti bent
    2-3 skirtingomis temomis, bet deja laiko
    prasme ne viską išeina pakritikuoti (o kur dar vasara!). O kai Lietuvoje
    vos ne kas antrą dieną susipeša dvi žiniasklaidos priemonės, nusišneka
    politikai arba verslas sau gieda nepagrįstus ditirambus – tai tik rašyk ir
    rašyk tokius blogus…


ir toliau darysiu. Bent kol kas. Kol nenusibos, arba viskas bus taip idealu,
kad neliks ką kritikuoti.

Bendra
išvada iš viso šito kratinio: blogą rašyti sveika savo interesų akiračiui praplėsti, bet nelabai sveika
laiko prasme. Tačiau nesijaučiu, kad pusmetį būčiau švaistęs laiką niekams,
nors iš to jokios naudos ir neturėjau.

P.S.: žinoma, savo patirtimi galėtų
pasidalinti ir kiti blogeriai – būtų įdomu.

 



Jo blogą irgi būtų įdomu paskaityti.

Rodyk draugams

Ar lietuviai – nelaimingiausia tauta? ||| Optimistai vs. pesimistai

2007-07-26

Lietuviai mėgsta padejuoti,
kad gimė tikriausiai pačioje blogiausioje vietoje žemėje. Pastebėjau, kad ypač
šis bruožas būdingas tiems, kurie nė vienos kitos vietos žemėje ir nematė. Šovė
mintis įrodyti, kad jie klysta – žemiau išvardinti tie, kuriems nepasisekė
labiau, nei statistiniam lietuviui. Ir sąrašą dar būtų galima tęsti…

Estas disko metikas Gerdas Kanteris. Nes
gimė visiškai nelaiku – būtų kokiais 5 metais anksčiau arba 5 metais vėliau,
tai garantuotai olimpinį aukso medalį ir dar daug kitokių auksų turėtų, o dabar

Kompiuteriniai Kinijos piratai.
Dirbi dirbi žmogus, vis sieki nulaužti dar kokį naują Microsoft gaminį, o
staiga pats Microsoft šefas ima ir pasako, kad
tu iš tikro dirbi ne prieš juos, o jiems. Ir še tau kad nori…

Malaizijos blogeriai. Sukurti naują blogo įrašą –> Peržiūrėti
prieš talpinant –> Publikuoti naują įrašą –> Skambutis į duris –>
Areštinė –> Teismas –> 3 metai už grotų
. Norėtumėt? :]
(einu užsirakinti durų).

Australijos moksleivis. Nes
jei nesi pirmasis iš pirmųjų klasėje, gali nagus nusigraužti

Kažkuris Norvegijos gyventojas.
Keikėm Paksą, kad bendrauja su „aiškiarege“ Lolišvili, bet kaip jaustis norvegui…?

Visi iki vieno vengrai. Juk
kai staiga į tavo šalį lyg iš niekur nusileidžia Ispanija, turėtų būt gan
sunkoka adaptuotis prie
to

Suomijos blondinė. Kaip
jaustis, jeigu vos gimusi sužinai, kad tu esi paskutinė 
blondinė žemėje? Anekdotai apie blondines tuomet jau tikriausiai bus tapę
tautosaka ir nagrinėjami lietuvių kalbos pamokose.

Politiškas arba apolitiškas lenkas.
Lietuviai bent jau gali savo prezidentą atskirti 
nuo premjero…

Didžiosios Britanijos pilietis. Nors
mus kai kas peikia, kad buvom likę paskutiniai pagonys Europoje, bet tai vis
tiek geriau, nei žinoti, kad tu gali turėti užslėptų netradicinių pomėgių, likusių dar
nuo eros pradžios.

Eritrėjos vairuotojas. Jam
benziną pirkti pigiau bet kur kitur, tik ne savo šalyje.

Turtingas Kazachstano gyventojas. Nes
kad ir ką besakytum, tave pirmiausiai sieja su juo.

Kongo Demokratinės Respublikos muzikantas. Juk
mes į zoologijos sodą einame tik pasižvalgyti, bet ne grįžtame nakvoti

O jei
dar įvertinsim tai, kad pas mus nėra žemės drebėjimų, rimtų uraganų, milžiniškų
potvynių ir cunamių, temperatūra vasarą
retokai perlipa 30 laipsnių,
žiemą -
30 būna
dar rečiau – negi ne rojus žemėje?

 



O kur dar tikrosios Lietuvos žvaigždės…

Rodyk draugams

Dievų Žiniasklaidos blogo baneriai ||| Keitimasis nuorodomis

2007-07-26

Kadangi
jau ne pirmą kartą gaunu prašymus duoti savo baneriuką (lietuviškai reiktų
sakyti skydelį, bet man kol kas neskamba) įsidėti į kokią svetainę arba
apsikeisti baneriais bloguose, tai pagaliau galiu reaguoti ir į tokius
prašymus. Pora šviežių mano blogo banerių.

Jau
tampantis blogerių standartu 125×125 (banerio kodas čia):



Ir
mažesnis, kas norėtų įsidėti, bet pataupyti vietą – 125×60 (banerio kodas čia):



Kam
įdomu, naudokit bet kur :] Beje, laukiu pasiūlymų iš blogų, kurie norėtų
apsikeisti baneriais su Dievų Žiniasklaidos blogu. Tam reikia tik dviejų
sąlygų:

1) Turėti
įdomų blogą (kadangi tai subjektyvu – vertinsiu tik pagal save).

2)
Turėti 125×60 banerį. Papildymas: kadangi didžioji dalis blogerių nenori daryti dar vieno banerio, tiks ir gremėzdiški 125×125 :] Bet anyway mieliau žiūrėsiu į 125×60.

Kadangi
perkrauti blogo nesinori, įsidėsiu tik keletą įdomesnių blogų banerių. Beje,
jei kas įsidėsit, brūkštelkit jei nesunku komentaruose.

Rodyk draugams

Kaip Vilniuje, taip ir Kaune – money, money, money… ||| Savivaldybės

2007-07-25

Visur
problemos dėl pinigų. Tik jos skirtingos. Bet abi savaip įdomios.

Kad
Vilniaus savivaldybėje sulaikytas kyšininkavęs tarnautojas turbūt nieko
nenustebino – tie, kas susidūrę su biurokratija dėl, pavyzdžiui, kokios
statybos ar žemės paskirties keitimo, neoficialias taisykles žino. Bet šįkart
tas kyšininkavimo atvejis ir pareigūno sulaikymas buvo mažytis stebuklas
patiems libdemams ir ypač merui Imbrasui. Kodėl? Apie libdemų planuojamą
reformą ir ypač įdomią mero spaudos konferenciją jau trumpai rašiau.
Sutapimas ar tikrai stebuklas, kad būtent šios reformos pagrindinis
priešininkas sulaikomas su trenksmu ir tūkstantiniu kyšių? Tikėti Zuoko, kad
tai politinė provokacija, irgi nenoriu (juk net jei tai provokacija – kyšį jis
ėmė, tikriausiai ir ne pirmą kartą tuomet..?), kad D.Šaluga būtų švarus – irgi
nepatikėčiau, bet juokinga Imbraso reakcija ir jo
komentarai
kažkaip keistai šitame kontekste atrodo.

Štai ką prieš 3 savaites iki sulaikymo kalbėjo
reformos priešininkas D.Šaluga. Panašiai jis kalbėjo ir vos savaitei likus iki jo suėmimo. Ir jeigu čia tikrai tik sutapimas, tuomet
Imbrasas tikrai turėtų džiūgauti – tikras stebuklas jam
& Co padės atlikti reformą
savivaldybėje.

Atėjo
Zuokas, sustatė savo žmonės, leido Rubikonui keletą pastatėlių pastatyti,
užsidirbo pinigų rinkimams. Atėjo Imbrasas (Paksas), išmes Zuoko žmonės, sukiš
savus, leis Putramentui šalia oro uosto naująją Šeškinę pastatyti, užsidirbs pinigų rinkimams. Ateis
naujas, ir vėl iš pradžių…

Kaune
irgi pinigais nepasidalijama, tik šįkart ne savivaldybės viduje, bet išorėje.
Apie prancūzų bandymus pradėti arenos statybas jau irgi diskutavau komentaruose,
situacija gerokai pasikeitė – prancūzai išmesti, vėl grįžta prie Miliūno, kurio
suprojektuota arena šiandien jau sužibo Šiauliuose. Visos tos peripetijos man
šįkart neįdomios – norėjau pastebėti Kauno „Žalgirio“ vadovų poziciją.

Iki
šiol aktyviai reiškę nepasitenkinimą, kad arenos darbai nepradedami, „Žalgirio“
vadovai dabar jau stoja su prancūzais į vieną barikadų pusę ir grasina savivaldybei, kad prancūzai stabdys statybas. Darosi smalsu, ko labiau
„Žalgirio“ vadams reikia – arenos ar matyt prancūzų pažadėtos dalies? Nes
logiškai mąstant, jiems būtų naudingas bet kuris variantas, kurio galutinis
rezultatas būtų kuo greičiau Kaune stovinti arena. Be to, keista, kai vieną
dieną prašoma savivaldybės padidinti finansavimą miesto klubui, o kitą dieną grasinama
arenos statybų stabdymu. Nesu iš tų, kurie po „Lietuvos ryto“ ir „Žalgirio“
rungtynių puola į komentarų šiukšlyno karą, ir tuo labiau ne iš tų, kurie
„Žalgiriui“ žaidžiant pavyzdžiui su „Maccabi“ arba CSKA serga už priešininkus
(tiesą sakant, šitokių tai visiškai nesuprantu), bet come on, negi „Žalgirio“
vadovai rimtai nori, kad jų komanda žaistų Rygoje? Suprantu,
kad čia jau prasideda teisiniai dalykai, sulaužytos sutartys ir pan. – bet juk
viskas remiasi į pinigų kiekį. Pasikartosiu, kaip jau kažkada sakiau – nesvarbu
man nei arenos aukštis, nei spalva, nei projektuotojas, nei galų gale kaina –
bet būkit žmonės, pasidalinkit draugiškai milijonus ir pastatykit pagaliau tą
areną.

Todėl
šįkart visai pritariu Kauno biurokrato (administracijos direktoriaus) mintims, pasakytoms Delfi:

„Ar „Žalgiriui reikia arenos ar ne? Ar
jiems buvo tik būtina, kad prancūzai ateitų ir turėti kažkokią naudą. Kurioje
pusėje yra „Žalgiris”? Jis viena ranka prašo paramos, o kita ranka dergia
savivaldybę, kuri skubina procesą, kad pastatyti sporto rūmus. Labai gerai
kalbėti „Žalgiriui”, kai jis neturi atsakomybės už finansavimą, už miesto
gatves ir už visą miesto ūkį. „Žalgiris” daugiau nieko nemato, kaip
gražius sporto rūmus, kuriuose galėtų šeimininkauti ir 80 proc. valdyti. Mes
statome areną miestui, o ne Navikauskui, kuris su arena galėtų elgtis kaip
tinkamas. Apie tokį sandorį negali būti net kalbos”, - sakė A.Keserauskas

Kas
ten kažkada pasakė, kad ne piniguose laimė, o jų kiekyje…

 



Atpažįstat?

Rodyk draugams

Reakcija į anonimišką buvusio žurnalisto kritiką ||| Nuomonė

2007-07-19

Prieš
pora dienų pas save bloge publikavau vieną
kritišką laišką
(kurį parašė buvusiu žurnalistu prisistatęs anonimas), o
vakar gavau el.laišką iš to paties laiške kritikuojamo M.Katkaus su nuoroda į
atsaką šitam laiškui. Kadangi paviešinau vienos pusės mintis, šįkart – reakcija į jas, jums spręsti, kuri
pusė daugiau argumentų savo tiesai turi :]

2007.07.18,
Mykolas Katkus

Iš visų komunikacijos žanrų blogus
mėgstu bene labiausiai. Teminius, asmeninius, apie muziką ir apie
komunikacijas. Skelbdamas savo mintis internete ir sulaukdamas atsako rašytojas
tampa ne tik kūrybiškas, bet ir atsakingas – sociumas veikia ir kaip
įkvepianti, ir kaip disciplinuojanti jėga. Todėl net ir anoniminis blogas (kaip
tarkime „Dievų žiniasklaida“)
tampa ne vien paprasta skelbimų ir įspūdžių lenta, bet ir argumentuotos ir
atsakingos nuomonės reiškimo vieta, o geri blogai (kaip kad būtų, jei visus
savo tris blogus į krūvą sudės Liutauras)
– kaip ir geri romanai parodo visą nuomonių spektrą, asmenybės formavimąsi,
nuotaikų kaitą ir apskritai yra puikus laisvalaikio skaitalas.

O labiausiai nekenčiu žanro, kuris
nuo tarybinių laikų vadinasi anoniminis liaudies laiškas visuomenei ir
viršininkams. Tokio žanro tekstų konstrukcija – beveik visuomet identiška: jis
paprastai prasideda „mes, dirbantieji / 40 agentūrų/ „buvę žurnalistai“
nebegalime daugiau kentėti matydami kaip…“, o baigiasi nuostaba kur žiūri
partija ir vyriausybė. Pastaruoju metu anoniminiai laiškai persikėlė į
internetą ir mutavo į straipsnių komentarus.

Todėl į „anoniminio laiško“
komentarus niekada neatsakinėju ir kitiems nepatariu, nes manau, kad taip tik
skatinamas susijaudinusių anoniminių personažų pietizmas ir siekiamas suvokimas
– „jis juk toks pats blogas kaip ir aš!“ Tačiau:

a) esu kažkiek „populiarus“ ir
kiekvienas mano paminėjimas surenka visai nemenką „fanų“ atsiliepimų kiekį
(bent jau kokį penkiolika tokių neigiamų komentarų tai tikrai po kiekvienu mano
paminejimu populiariausiame portale galime surasti) į kuriuos dar nėkart nesu
atsakęs;

b)  anonimo komentare
stengiamasi ne tik įžeisti, bet ir argumentuoti, vadinasi galima ir ginčytis;

c) Labai gerbiu „Dievų
žiniasklaidos“ blogą ir blogus apskritai, taip pat ir mūsiškį, kurį esu
įsipareigojęs periodiškai šiek tiek papildyti;

d) Tik ką baigiau pjauti
maždaug pusę hektaro dilgėlių ( taip linksminsiuosi dar visą savaitę!), iš
hamako šiandien jau nebepakilsiu ir turiu maždaug valandą, kurią veiks
prailginto veikimo Lenovo baterija;

Todėl planuoju atsipalaidavęs šiek
tiek parašinėti apie „pijarščikus“, savo „banginišką“ personą ir, kaip sako
mano mėgiamas J.R.R. Tolkienas, „praeities šešėlius“. Tai štai ką
atostogaujantis Alytaus rajono darbininkas mano apie „Dievų žiniasklaidoje“
pasirodžiusį laišką. (Skaityti toliau
VRP svetainėje
).

Tiesa
pasakius, mane nustebino, kad greitai ir pakankamai išsamiai buvo sureaguota į
pirmąjį laišką mano bloge – vadinasi, seka, skaito, o nesutinkant ir reaguoja. M.Katkaus
kritiką man dėl anonominių nuomonių publikavimo iš dalies galėčiau priimti,
tačiau kitaip daryti kol kas nežadu – kaip jau minėjau anksčiau, net ir
anoniminės nuomonės, jei jos pagrįstos, gali būti įdomios. Jei buvęs
žurnalistas norės prisistatyti – welcome, jei ne – nepriversiu, įrašo irgi
nebeišimsiu. Daugiau įvairių nuomonių – gyvesnis blogas ir diskusijos.

 

Rodyk draugams

Spaudos konferencija apie retorinį klausimą ||| Vilniaus meras

2007-07-18

Ir
kaip aš vakar galėjau pražiopsoti šitą
gėrį
!

Tokiais
atvejais žurnalistų įžūlumas (septyniskiskart paklausti to paties klausimo) man
patinka:] O mero spaudos tarnyba prieš spaudos konferenciją bent jau galėtų
supažindinti patį merą su jos tema. O tai dabar vienam (merui) atrodo, kad
niekas nebijo reformų, kitam (administracijos direktoriui Paluckui) – kad tai
retorinis klausimas…

Įdomu,
kokių dar retorinių klausimų galėtų sau iškelti savivaldybė ir apie juos rengti
spaudos konferencijas..?

Atskirai
būtų galima kalbėti apie pačią reformą savivaldybėje. Turiu per mažai įrodymų,
kad drąsiai teigčiau, jog tai tėra būdas išvalyti savivaldybę nuo sau
nepalankių darbuotojų ir į jų vietas sustatyti savus (libdemus, socdemus) arba
sau palankius, bet kitos versijos kol kas irgi neturiu. Be to, pats Imbrasas
neseniai lyg iš medžio iškritęs sužinojo apie Vilniaus savivaldybės skolas
(kiek metų jis jau dirba joje?), o dabar vykdant tokią reformą kelių šimtų
darbuotojų išeitinėms kompensacijoms apmokėti prireiks dar kelių šimtų
tūkstančių ar milijonų litų. Parduosit “Maximai” Gedimino pilį?

(o čia
turėtų būt JPG su Gedimino pilimi ir „Maxima“ iškaba virš

jos – keliavo internete
prieš porą metų, niekaip nerandu dabar…)

Rodyk draugams

Apie Antaną ir jo potraukį kibirams su benzinu ||| Skaidrumo akcijos

2007-07-18

Vakar „Kauno
diena“ paskelbė
inicijuojanti
skaidraus žiniasklaidos verslo akciją – skelbti tikrus laikraščių tiražus (apie tai, kad turėtų būti atliekamas tiražų auditas, jau rašiau čia). Na
nežinau, ar tai būtų galima vadinti akcija, ar tiesiog raginimu nemeluoti, bet
tokių skaidrumo akcijų jau turėjome ne tik žiniasklaidoje, bet ir versle, ir
politikoje. Ir nors visų jų tikslas, atrodo, kilnus, bet nė viena iš jų taip ir
netapo itin sėkminga.

„Kauno
diena“, paskelbusi tokią akciją, tikisi tapti „skaidriausiu dienraščiu“, tačiau
labai abejoju, ar prie jos prisijungs kiti dienraščiai ir leistų „Kauno dienai“
prisiimti šlovę, kad ši neva atnešė skaidrumą į Lietuvos žiniasklaidą. Čia juk
eiliniai verslo konkurentai, „Maxima“ gi neparemia „Rimi“ arba „Iki“ idėjų, ir
atvirkščiai.

Panaši
situacija kol kas klostosi ir su kita skaidrumo akcija versle – „Baltosios bangos“ kova su vokeliais.
Pažiūrėjus jų svetainėje, kiek jau yra akcijos narių, ir palyginus juos
su akcijos partnerių sąrašu,
akivaizdžiai matosi, kad nelabai ką ši akcija kol kas ir sudomino (nes tų, kas
organizuoja šią akciją aš neskaičiuoju). Kur bėda? Gal jau praėjo tas etapas,
kada algos vokeliuose būdavo itin aktuali tema visuomenei – čia tikriausiai
anonimiškas skundų telefonas tikrai suveikė, ir verslininkai nebemato prasmės
investuoti į tai, kas ir taip daugumai aišku. Arba lietuviams, perkant produktą,
nesvarbu jo kilmė? Juk net ir tautos priešu tapusio V.Uspaskicho agurkėlių ir
kiti konservų pardavimai niekada nenukentėjo nuo jų šeimininko vykdomos
politikos. Arba gal nenorima remti akcijos, kurioje jau dalyvauja bent vieni iš
konkurentų? Galų gale, juk dar ir investuoti į tą „Baltosios bangos“ lipduką
reikia, ši akcija nėra nemokama – iniciatoriai kasmet pasiims tam tikrą mokestį,
nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų. Todėl „Baltosios bangos“ akcija,
manau, dar ilgokai buksuos vietoje, kol šis lipdukas taps geidžiamu kiekvieno
verslininko ir pirkėjo. Bet gal tada alga vokelyje jau bus toks pat dalykas,
kaip akmens amžiaus kirvukai…

Panašiai
ir politikoje – jau rašiau apie partijų inicijuojamus įvairius susitarimus, kurie ir lieka tik partijos
iniciatyva. Jų buvo begalės, paminėjau tik keletą, jau nuėjusių istorijon (tiesa,
neišliks jie net ten). Politinės partijos ne verslas, bet sistema ta pati – jei
konkurentas paskelbia net ir gerą susitarimą/akciją, aš jos negaliu paremti,
nes tokiu būdu tik padėčiau iškilti konkurentui visuomenės akyse (juk visada
prisimenami tik vadai, o ne eiliniai kariai).

Veikiant
pagal schemą: aktuali visuomenės problema –> realaus arba nerealaus
sprendimo sugalvojimas –> vedlio vėliavos iškėlimas ir viešas pasiūlymas ją
spręsti
galima keliems mėnesiams užsitikrinti gražių būdvardžių apie save (skaidrumo
akcijos iniciatorius
, ir pan.), tačiau tikėtis realaus problemos
išsprendimo būtų naivu.

Jei „Respublika“
pradės skelbti savo realų tiražą, „Baltoji banga“ surinks bent
100 dalyvių, o prie kokios nors
konservatorių iniciatyvos prisijungs, pavyzdžiui, libdemai – pradėsiu tikėti
stebuklais Marijos žemėje.

Kur dar nešienautos pievos pagal
tą pačią schemą? „Martonas“ paskelbia sąžiningų taksi vairuotojų mėnesį ir
siūlo visoms taksi
įmonėms iš oro uosto keleivius pavėžėti už vienodą
kainą (pagal jų tarifus), „Čili“ paskelbia augančių patiekalų porcijų akciją,
„Šiaulių“ krepšinio klubas inicijuoja klubų susitarimą „Pirk žaidėją tik
lietuvišką“, o baltarusiškus degalus į Lietuvą „importuojantis“ Antanas iš
ketvirto aukšto garsiai iš balkono praneša apie pigesnio ir skaidresnio benzino
akciją bei pakviečia prie jos prisijungti „Statoil“ ir „Lukoil“. Žinoma, prieš
tai sumokėjus dviejų A98 benzino kibirų prisijungimo prie akcijos mokestį.

O tarptautiniu
mastu viską vainikuoja JAV paskelbiama skaidri Izraelio nepuolimo akcija bei
viešas kvietimas arabų pasauliui prisijungti prie šios iniciatyvos. Prisijungę
prie akcijos ant savo šalies vėliavų galės klijuoti lipdukus G.Busho profiliu.

Negi vis
dar išdrįstum būti neskaidrus?

 



Iškirpk ir užklijuok šį lipduką ant kaimyno durų.

Rodyk draugams

Buvęs žurnalistas anonimiškai apie viešuosius ryšius ||| Alternatyvi nuomonė

2007-07-16

Žmonės,
turintys savo nuomonę ir mokantys reikšti mintis, man patinka, net jei tai būtų
anonimai. Todėl šiandien gavęs tokį laišką (žr. žemiau) pradžioj skeptiškai
pagalvojau, kad kažkas, nepatekęs į Delfi „Vox populi“ nori išlįsti kur nors
kitur, bet paskaitęs tekstuką pakeičiau nuomonę – pirmą kartą šiame bloge publikuosiu
ne savo įrašą, kadangi jis
1) įdomus,
2) argumentuotas, ir 3) „į blogo temą“. Be to, jei tradicinė žiniasklaida
nesusidomi, malonu tapti kanalu alternatyviai nuomonei. Bet tai nereiškia, kad
blogo autoriaus nuomonė sutampa su šio teksto mintimis :]

 

From: anonimas70@gmail.com 

To: dievu.ziniasklaida@gmail.com  

Sveikas,

kadangi
jau domiesi ziniasklaida ir aplink ja aplipusiais dalykais, pamaniau, gal kiek
domiesi ir viesaisiais rysiais. Turiu viena nuomone apie paskutiniu metu rinkoje
skalambijama dalyka ir noriu ja pasidalinti. “vox populi” nededa…
galbut jie turi tikrai rimtu priezasciu tam.

whatever. jei
tau bus idomu, naudok savo blog'e. as pasirasineju kaip “buves
zurnalistas”.

cheers.

 

PR‘o
aukštumos: kaip vienu žodžiu sukompromituoti apie 40 įmonių


karto atsiprašau visų, kas nedirba žiniasklaidoje ar viešuosiuose ryšiuose ir
nėra su jais susidūrę. Rašau visiems kitiems, ypač paskaičiusiems straipsnį „Sukompromituoti
konsultacijų verslai
“, dar gal žvilgtelėjusiems į VRP skelbimą „Lietuvos
ryte“ ir VRP interneto puslapyje, prasidėjusį žodžiais „agentūra be pijarščikų…“.


pradžių atrodė, kad tai – bandymas originaliai prisikviesti darbuotojų ir
pareikšti apie savo įmonės, atseit, etiškumą.

Vėliau
– kad gerbiamasis Mykolas Katkus,  viešųjų
ryšių banginis, tyčia ar netyčia sukėlė sau ir savo industrijai komunikacinę
krizę ir bandė ją spręsti kurdamas asociaciją, kuri rūpintųsi viešųjų ryšių(!) įvaizdžiu(!).
Paradoksas kvadratu.

Bet dar
vėliau situacija (ar viešųjų ryšių planas) išvirto į keistesnį ir pačiam Katkui
daug naudingesnį dalyką. Tai pavadinčiau formule „apjuodink visą savo veiklos
sritį, o pats išlįsk kaip švariausias“. Tam Katkui pakako vieno žodžio –
„pijarščikas“, esą tapusio beveik keiksmažodžiu. Tarp kitko, pats VRP vadovas
prieš kokį penketą metų buvo vienas įvedusių tą žodį į vartoseną. Jis jį drąsiai
ir pakankamai viešai vartojo „amžinatilsį“ žurnale „NK verslas“. Tada dar
nebuvusios tokia „paskutine“ Rūtos Grinevičiūtės straipsnyje „Smegenų
užkalbėjimas“ (straipsnį vis dar galima rasti internete) Mykolas, dalindamasis
įspūdžiais apie pirmąjį VRP gimtadienį, pasakojo: „Susirinko apie 50-60 “piarščikų” , apžiūrėjo vieni
kitų merginas, konstatavo, kad viešųjų ryšių bendruomenė yra ganėtinai jauna“
ir t.t. ir pan.

Labai
lietuviška, labai tradiciška. Padek kaimyno tvartą ir galvok, kad tau nuo to
geriau. Deja, paprastai nuo to geriau nebūna. Jokia visuomenės akyse apjuodinta
veiklos sritis sparčiau vystytis ir tobulėti nuo to nepradeda. Įskaitant ir
paties juodintojo ar pačių juodintojų verslą.

Man
atrodo, kad Katkus pasielgė labai neprofesionaliai. Jei pats didina savo ir
savo bendrovės žinomumą, pirma, neetiškomis, antra, neprotingomis priemonėmis,
ką jis gali pasiūlyti kitiems? Spausdamas ranką ir taisydamasis kaklaraištį pašnabždėti,
kaip paskleisti gandą apie konkurentus? Siūlyti valdyti krizes kuriant
burbulines/popierines organizacijas? Kurios po to rengtų pranešimus spaudai,
kurių neįsidės nė viena žiniasklaidos priemonė, nes žurnalistai jaučia, kas yra
naujiena, o kas – muilo burbulas?

Ir dar
man atrodo, kad Katkus užsikrėtė „įvaizdžio“ liga, apimančia visą Lietuvos
viešąją erdvę. Atsirado problemų su aukštojo mokslo sistema? Spręskime, kaip
pagerinti universitetų įvaizdį. Neturime ką papasakoti užsieniečiams? Sukurkime
Lietuvos įvaizdį. Emigracija? Kurkime viešųjų ryšių akciją, kad žmonės
pasiliktų Lietuvoje. Dievuliau. Vienas žingsnis, ir kovosime su vėžiu gerindami
onkologinių ligoninių įvaizdį vietoje to, kad investuotume į vaistus. Įvaizdis
nėra įrankis problemoms spręsti – jas spręsti reikia realiais veiksmais. O jau
tuos veiksmus viešindami kuriame įvaizdį.

Ir dar.
Mykolai, jei ir nesi kvailas, šį kartą pasirodei būtent kaip toks. Kitąsyk
galvok pilietiškiau, ne tik apie save.

Buvęs žurnalistas



Papildymas:

Grinevičiūtės straipsnis.

“Smagūs” M.Katkaus ir A.Janukonio pokalbiai telefonu (tinka prie temos) - 1 dalis, 2dalis.

Rodyk draugams

Ar valdininkai sėdi One.lt? ||| Vilniaus savivaldybės administracija

2007-07-13

naujasis jaunasis
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius socdemas Gintautas Paluckas šiuo
metu veikia darbe? Kad sužinotum, tam net nereikia video kameros, kurią Zuokas
buvo pasistatęs savo kabinete – netyčia užtikau jį socialinių tinklų portale Frype.lt. Oranžinė žvaigždutė prie jo reiškia, kad šiuo metu (apie
10:45) jis sėdi online Frype.lt portale.
Galvojau, gal su meru susirašinėja tokiu būdu, bet deja Imbraso nepavyko rasti
šiame portale. O Paluckas puikuojasi su žvaigždute:

 


Galbūt
ne veltui kai kurie socdemų politiniai oponentai nuogąstavo dėl administracijos
direktoriaus amžiaus – galbūt ir One.lt darbo metu jį kartais galima
užtikti..?:]

Teisingai
Ežio reklama sako: žvaigždutės
– blogis
. Ne tik prie pokalbių kainų, bet ir prie valdininkų nuotraukėlių.

Rodyk draugams

Kaip prieš 597 metus, taip ir dabar – vieningi lietuviai ir lenkai ||| Žalgirio mūšis 2

2007-07-09

Lietuviai
ir lenkai vėl suvienyti. Lenkų futbolo sirgalių dėka, kurie likus kelioms
dienoms iki
597-ųjų
Žalgirio mūšio metinių nusprendė iš anksto pažymėti šią progą ne ką prastesniu
mūšiu. Tiesa, šįkart ne Griunvalde, bet „Vėtros“ stadione. Bet Vytautas vėl
tapo šios istorijos herojumi…

1410 m. liepos 15 diena, Vytautas priekyje,
lenkai u
ž jo, lietuviai irgi kažkur šalia:


2007 m. liepos 8 diena, Vytautas vėl
priekyje, lenkai vėl už jo, tik lietuviai šįkart atsidūrė priešingoje barikadų
pusėje:



Mūšio įrašą rasit paspaude ant nuotraukos

Bet
juk vis tiek gražu, kai tokias mūšių inscenizacijas rengia ne tik istorijos
būrelių nariai, bet ir futbolo fanai. Ačiū lenkams už iniciatyvą priminti
istorines pergales, savo tautos kovingumo dvasios atskleidimą, nesumažėjusios
meilės ir aistros lietuviams pademonstravimą.

Dar
keletas akimirkų iš abiejų Žalgirio mūšių.

Štai
kokios gausios pajėgos dalyvavo mūšiuose:




Ir
žinoma, kovai buvo pasitelkti ir žirgai:





Tikra Abiejų Tautų Respublikos draugystė.

Papildymas:

O gal visgi  tai tikrai padės išaugti į dar didesnę tautų draugystę? Protingi lietuviai suvokia, kad tokių chuliganų yra bet kurioje valstybėje, ir už tai nekaltina visos Lenkijos, o protingi lenkai, suvokdami ką padarė jų šalies chuliganai, nuoširdžiai atsiprašinėja mūsų naujienų portalų komentaruose (pavyzdys - iš Delfi):

 


Rodyk draugams