BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2007

Neminėk Dievo vardo be reikalo. Ypač kritikuodamas. ||| „Lietuvos rytas“

2007-05-30

Prieš
kelias dienas, komentuodamas R.Gudaičio kritiką žiniasklaidos atžvilgiu sakiau,
kad nekritikuojamųjų kritika saulės neišvys – Gudaičio tiesūs užvažiavimai ant
G.Vainausko ir V.Tomkaus saulės šviesą išvydo tik interneto portaluose. Ir
tąkart teisingai spėjau, kad anksčiau ar vėliau „Lietuvos rytas“ arba
„Respublika“ pasirinks „b“ variantą savo reakcijai – nepraleis progos
R.Gudaičio „panegirikai“ savo dienraščiuose.

Pirmasis
pabudo „Lietuvos rytas“ (o gal atvirkščiai, tyliai kentėjo, kol praeis kelios
dienos, ir jų reakcija neatrodys tokia tiesmukai kerštinga?). Šios dienos
numeryje (05 29) „Laiko ženkluose“ anonimiškai (greičiausiai čia R.Valatka parašė, jam juk
irgi kliuvo R.Gudaičio veiklos ataskaitos pristatyme) pasimėgaujant
kritikuojamas pats R.Gudaitis. Kadangi jau rytoj šis straipsnis bus lrytas.lt
archyve ir neis paskaityti, žemiau jį visą nukopijuoju. Paskaityk, kaip
juokingai ir niekingai atrodo „Lietuvos ryto“ verkšlenimas, staiga iš kažkur
prisiminti faktai apie R.Gudaičio asmenybę, teisinimasis dėl tų
kokių 300 straipsnių apie Jonaičių šeimos
tragediją (ir visi jie buvo praktiškai su vienintele nuotrauka – po trečio
karto vien dėl tos nuotraukos nebegalėdavau skaityti, ką naujo jie iškapstė iš
paties Jonaičio).

Na
visai jau, „Lietuvos rytai“, Lietuvos žiniasklaida niekada aukštai nebuvo, bet
negi risies į dar žemesnį lygį… Suprantu, kad kritiką priimti sunku, bet
neargumentuotas puolimas dėl kritikos tą kritiką tik patvirtina.

Dar
labai juokingai nuskambėjo vieta apie R.Gudaičio sulyginimą su Uspaskichu ir
Paksu – nes neva tik tokio lygio asmenybės sugeba kritikuoti žiniasklaida.
Būčiau svarbus asmuo visuomenėje, tai už mano žiniasklaidos dievų kritiką
„Lietuvos rytas“ tikriausiai mane prilygintų ne tik Paksui, Uspaskichui, bet ir
Hitleriui ar Stalinui?:]

Visas
straipsnis čia (kai kurias vietas aš paryškinau, o kai kur raudonai prirašiau
trumpus komentarus):

 

Lietuvoje
smurtaujama, pažeidžiamos žmonių teisės, nežabotai propaguojamas seksas bei
pornografija, siautėja korupcija.

Ar dėl
to kalti smurtininkai, iškrypėliai, korumpuoti politikai bei valdininkai? Ne,
pasirodo, dėl visų šių blogybių kalčiausia yra žiniasklaida.

Taip
savo metinėje ataskaitoje Seimui tvirtina žurnalistų etikos inspektorius
R.Gudaitis. Šio veikėjo nuomone, žiniasklaida sukūrė „kupiną nuolatinės įtampos
erdvę, kuri panašėja į karo veiksmų lauką: visų su visais, jame nėra laimėtojų,
tik pralaimėjusieji“.

Nestebina,
kad žiniasklaidą net dėl prastų orų kaltina politikai. Žurnalistus „tupais“
vadino ir kitaip niekino į Rusiją nuo teisingumo pabėgęs Darbo partijos vadas
V.Uspaskichas. Su žemėmis žurnalistus maišė Konstituciją pamynęs bei dėl to iš
posto pašalintas prezidentas, apskritai visi, kurie, patekę į valdžią, ne
tautai tarnavo, o siekė tapti nebaudžiamais jos valdovais.
[kokia taikli paskutinė frazė! Tik ne tuo adresu…]


elgesys – ne europietiškas, tačiau bent jau suprantamas.

Bet kai
puikybe ir mėgavimusi savimi atmiešti kaltinimai skamba iš žurnalistų etikos
inspektoriaus lūpų, būtina suklusti
[aš asmeniškai, kai
kur kitur matau daugiau puikybės ir „dieviškumo“...]
. Juk
šio žmogaus pareiga yra ne provokuoti žiniasklaidos ir visuomenės konfliktą, o
skatinti dialogą.

Gausiu
būriu darbuotojų, patarėjų ir pagalbininkų iš mokesčių mokėtojų kišenės
apsistatęs žurnalistų etikos inspektorius parengė net 66 puslapių traktatą apie
bjauriąją žiniasklaidą.

Tik šio
traktato įvade dar puse lūpų pripažįstama, kad „šiandien žiniasklaidos laisvė
realybėje neginčijamai egzistuoja“. Visa kita – plūdimasis žiniasklaidos
adresu.

Įdomiausia,
kad aiškindamas, kokia bloga Lietuvos žiniasklaida, žurnalistų etikos
inspektorius remiasi daugiausia tik jam vienam suprantama „statistika“ – kiek
jo tarnyba gavo skundų bei kiek jų R.Gudaitis pripažino pagrįstais.

Suprantama,
pilietis R.Gudaitis turi teisę jausti patologinę neapykantą spaudai. Bet
žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas skundus prieš žurnalistus,
neturėtų teisės pamiršti, kas yra nekaltumo prezumpcija.

Žurnalistų
etikos inspektorius mano kitaip – jis jau seniai nesivargina aiškintis, kas yra
teisus, nes laikosi nuostatos, jog teisus yra tik tas, kuris skundžiasi.
Apskųstasis – kaltas automatiškai.

Regis, šiam
buvusiam Rašytojų sąjungos kompartijos sekretoriui net ir po 17 valstybės
laisvės metų
[o kas prieš
17 metų buvo
„Lietuvos rytas“?]
neaišku, kad tik teismas, o ne žurnalistų etikos
inspektorius gali nuspręsti, ar aprašomas žmogus buvo apšmeižtas, ar pažeistos
jo teisės.

Stebina,
kad, ragindamas žiniasklaidą neiškreipti tiesos, kartu R.Gudaitis tuo pat metu
kaltina spaudą, pirmiausia „Lietuvos rytą“, dėl Valstybės saugumo departamento
karininko V.Pociūno, eseisto G.Beresnevičiaus žūties aplinkybių ar Jonaičių
tragedijos atspindėjimo.

Inspektorius
net nenori matyti, kad ir V.Pociūno, ir G.Beresnevičiaus žūties aplinkybės
detaliau buvo atskleistos „Lietuvos ryto“ skaitytojams tik tada, kai dėl šių
nelaimių kilo neregėtas politinis triukšmas ir kai šių garsių žmonių mirties
paslaptimis ėmė spekuliuoti politikai bei partijos.

Nutylėti
kai kurias žurnalistams žinomas aplinkybes būtų reiškę išduoti tiesą ir
politikams sudaryti galimybę kurti klaidingą įvykių vaizdą. Ar turi teisę
šitaip elgtis žurnalistai, net jei žurnalistų etikos inspektoriui ir atrodo,
kad pateiktos detalės įžeidžia žuvusiųjų atminimą?

Jonaičių
šeimos tragedija sukrėtė visą Lietuvą. Turbūt nebuvo namų, kur apie tai nebūtų
buvę kalbama. Kitaip kaip veidmainiškais neįmanoma vadinti žurnalistų etikos
inspektoriaus reikalavimų, kad laikraštis nesigilintų į šios tragedijos
aplinkybes
[kokiu būdu tai buvo
padaryta – čia jau galima atskirą traktatą parašyti vien „Lietuvos straipsnius“
panagrinėjus. Be to, jei Jonaitis nežino savo teisių, kad žiniasklaidai tiesiog
gali pasakyti „ne“, nebuvo būtina tuo naudotis su pasimėgavimu]
.

Matyt,
viena priežasčių, kuri R.Gudaičiui trukdo suvokti žiniasklaidoje vykstančius
procesus, yra tai, kad jis pats nėra krimtęs rupios žurnalisto duonos.
Tikriausiai atsiliepia ir seni įpročiai reikalauti iš rašančiųjų lakuoti
tikrovę.

Tai,
kad į grafomaniškumą linkęs Rašytojų sąjungos partorgas nesugebėjo parašyti nė
vieno įsimintino literatūros kūrinio
[juokinga
čia. Gudaitis kritikuoja Valatką, o Valatka ginasi, kad Gudaitis eilėraščių
rašyti nemoka:] ]
, matyt, uždeda antspaudą ir jo veiklai žurnalistų
etikos inspektoriaus poste.

Nerealizuotos
rašytojo ambicijos – blogas patarėjas. Viena vertus, jos stumia partietiškai
„auklėti“ žurnalistus. Kita vertus, inspektorius susipainioja pareigūno
ataskaitos ir pamfleto žanrų brūzgynuose.

Iš valstybės
pareigūno ataskaitos tikimasi objektyvios analizės
[to paties aš kažkada dar tikėjausi iš Lietuvos
žiniasklaidos, deja deja...]
, o R.Gudaitis faktų vakuumą užkamšo
jausmingomis metaforomis, retoriniais klausimais ir kitomis abejotino skonio
literatūrinėmis grožybėmis.

Daugiau
nei keistai skamba, kai iš Seimo tribūnos žurnalistų etikos inspektorius
skelbia savo idealais žurnalistikoje tokius žurnalistus kaip V.Matulevičių,
kuris dažniausiai net nesivargindavo išklausyti antrosios konflikto pusės, nuolat
gynė savo mėgstamus veikėjus ir juodino jam neįtinkančiuosius
[O su šia vieta tikrai sutinku, jau rašiau, kad R.Gudaitis,
mano nuomone, čia per daug neobjektyviai simpatiją pademonstravo]
. Ar
tai vakarietiška žurnalistika?

Vakarų
patirtimi mėgstantis pasiremti, bet net teorinių žiniasklaidos pagrindų
neišmanantis R.Gudaitis žurnalistikoje ilgisi ir tokių asmenybių kaip
N.Pumprickaitė ir D.Kutraitė
[čia antras
sakinys, kuriam pritariu – trūko man kažko, kad šios moterys atrodytų tokiomis
idealiomis žurnalistėmis]
.

Kitaip
sakant, Seimo paskirtas žurnalistų etikos inspektorius tvirtina, jog yra
normalu, kad žurnalistas iki pietų dirba susisiekimo ministro patarėju, o po
pietų veda televizijos laidą, kaip darė N.Pumprickaitė. Kai žurnalistas stoja į
partiją su fašistiniais simboliais, anot R.Gudaičio, – taip pat visiems
sektinas pavyzdys.

Ačiū
R.Gudaičiui bent už tai, kad jis neslepia, jog jo žurnalistikos idealas – bet
kokiai valdžiai tarnaujanti žiniasklaida.

Vakarų
šalyse niekas nesupras ir to, kaip visą šalies spaudą plūstantis žurnalistų
etikos inspektorius gali nerausdamas giedoti pagyrimus savo žiniasklaidoje savo
verslo interesus ginančiam oligarchui B.Lubiui
[ir paskutinis sakinys, kuriam pritariu, bet čia ne „Lietuvos ryto“
nuopelnas, o R.Gudaičio keistos simpatijos arba objektyvumo nebuvimas]
.

Tai gal
žurnalistų etikos inspektorius ir tarnauja ne visuomenės interesams, o savo
laikraščiais rinką norintiems užimti turčiams?
[o apie kurį turčių čia, ponas Valatka, kalbat – G.Vainauską,
V.Tomkų, B.Lubį ar dar kitus...?]

 

O argumentuoto
atsakymo į R.Gudaičio kritiką „Lietuvos ryto“ atžvilgiu taip ir neradau. Matyt,
nėra jo.



Au au.

Rodyk draugams

Nemokama reklama delfinams, banginiams, vėpliams ir tunyloms ||| Tomkus ir Tunyla

2007-05-25

Galvojau
apie tai nerašyti, kad Tomkaus kūrinių papildomai nebereklamuoti, bet per pora
dienų jau gal keli blogo lankytojai man atsiuntė emailus su šia naujiena,
nuoroda ir džiugesiu, tai kodėl nepasijuokus ir čia.

Per
„Respublikos“ internetinio klono Delfis.lt pristatomąją spaudos konferenciją A.Tunylos
šou sugadino teismo anstoliai, informavę, kad Delfis.lt negalės gimti. Tuomet
per pora valandų viskas buvo pakeista į Delfinas.lt ir pradžioj gyręsis
didžiuliu lankomumu (?) ir skandalingumu, portalas tapo eiliniu dizaino
plagijatu ir turinio tuštybe. Kažin ar to buvo tikėtasi, investuojant į naują
portalą ir keliant tokią sumaištį. O juk investicijos tikrai nemažos turėjo būti
(reklama, informacinė kampanija prieš Delfi, portalo sukūrimas, įdarbinti
žurnalistai ir kt.).

Ir lyg
dar mažai Tomkui ir Tunylai būtų problemų su šiuo portalu – galiausiai prieš
porą dienų teismas, taikydamas apsaugos priemones, laikinai uždraudė naudoti ir adresą Delfinas.lt. Beliko jiems pasirinkti
paskutinį galimą variantą – Tunyla.lt, kadangi šitame skandale nuolat šmėžavo
žodžiai Delfi, Delfis, Delfinas, Tunyla, Tomkus, Respublika. Juokinga, kaip
viskas sugriuvo  - visa reklamos (švarios
ir nešvarios) kampanija ir buvo statoma ant to, kad portalas bus panašus į
Delfi.lt ne tik savo dizainu, bet ir adresu. O dabar neliko mažiausiai pusės
įdirbio – kai per pora savaičių dukart pasikeičia svetainės adresas, net ir
didžiausiems „Respublikos“ gerbėjams gali trūkti kantrybė.

Įdomu,
kaip bus toliau. Vienaip, jei Tomkui visgi pavyks per teismus susigrąžinti bent
vieną adresą, panašų į Delfi.lt, ir visai kitaip, jei portalas ir toliau
vadinsis Tunyla.lt – reklamos kiekio reikėtų dar didesnio, nei iki šiol buvo,
ir viskas turėtų prasidėti nuo nulio. Juk jei tūlam internetiniam lietuviui
Delfis.lt arba Delfinas.lt būdavo tarsi iki kraujo pažįstami pavadinimai dėl
panašumo į Delfi.lt, tai Tunyla.lt tiems patiems lietuviams greičiau skamba
taip pat, kaip koks Jonaitis.lt ar Petraitis.lt, nei primena populiariausią
tinklapį. Šnipštas? Negi Tomkus pralaimėjo ir negavo to, ko norėjo? :]

Beje
teismo nutarimas,
laikinai uždraudžiantis Delfis.lt ir Delfinas.lt skamba irgi įdomiai – radau jį
tame pačiame Tunyla.lt, tik jie pasibraukė, jų nuomone, abejotinas vietas.
Spręskit patys.

P.S.: Tiems, kurie galbūt norės piktintis tuo,
jog tokiais rašiniais neva reklamuoju Tunyla.lt, būkit ram
ūs –
„Respublika“ vis tiek jį reklamuos ir vos vienu straipsniu pasieks šimtus kartų
didesnę auditoriją, nei šio blogo įrašas. O“Respubliką“ tiesą, aišku, pateiks
savaip. Be to, Tunylos portalas tikrai orientuotas ne į jus, blogus rašančius
ir skaitančius.

 



Delfis ir Delfinas užgeso taip nieko ir nesusprogdinę…



Užs. nr. 0956789

Rodyk draugams

Nekritikuojamųjų kritikai saulę išvysti nelemta ||| Žiniasklaidos savininkai

2007-05-24

Žinot,
kuo skiriasi lrytas.lt portalas nuo kitų? Jie turi vieną didelę bėdą –
laikraštį. Dėl kurio negali skelbti visų naujienų, kuriose bent kiek kliūva
popieriniam variantui.

Tokia
išvadėlė pati išplaukė po vakar dienos Žurnalistų etikos inspektoriaus
R.Gudaičio veiklos ataskaitos pristatymo Seime, kuriame jis labiausiai palietė didžiuosius dienraščius ir jų savininkus.
Laukiau šiandienos (0
5 23) „Lietuvos
ryto“ ir „Respublikos“ numerių, buvo įdomu, kaip jie reaguos – a) užsimins bent
žodžiu, kad su žiniasklaida Lietuvoje ne viskas gerai; b) Gudaičio kritiką
priims taip, kaip jie dažniausiai priima kritiką – kokioje nors redakcijos
skiltyje išklos visą „tiesą“, ką jie galvoja apie inspektorių arba šią
instituciją; c) tylės ir nė žodžiu neužsimins apie ją.

Kaip
ir buvo galima tikėtis, pasirinktas „c“ variantas, bet aš vis dar laukiu jo
perėjimo į „b“ – netikiu, kad, pavyzdžiui, „Respublika“ ką tik lojusi ant
M.Garbačiauskaitės (nes ji turi konkurentą jų naujam interneto produktui), ant
žurfako vado A.Vaišnio (nes jis pasakė, jog Lietuvoje nėra tiriamosios
žurnalistikos, ir „Respublika“ labai įsižeidė) ir visų kitų, staiga ims ir
neatkeršys dar vienam savo kritikui. Panašiai ir su „Lietuvos rytu“, nes
R.Gudaitis užvažiavo ir G.Vainauskui, ir R.Valatkai. Na bent jau gerų naujienų
apie R.Gudaitį šiuose dienraščiuose, manau, dar ilgai nematysim. O blogų,
spėju, ilgai laukti nereikės.

Tiesa,
R.Gudaitis šią ataskaitą pirmą kartą pristatė kovo pabaigoje, ir kadangi
atviros tiesioginės kritikos tuomet, matyt, neįvardino, apie tai buvo parašęs ir lrytas.lt (laikraštyje nebuvo).

Kitaip
pasielgė dauguma interneto naujienų portalų, nors jie irgi žiniasklaidos dalis,
todėl turėtų kritikos dalį priisimti ir sau, bet kadangi ten daugiausiai buvo
įvardinta spausdinta žiniasklaida, R.Gudaičio kritikos nenutylėjo LRT, Delfi, Alfa, Balsas.

Tiesa,
nesutikčiau su R.Gudaičiu mažiausiai dėl dviejų frazių – dėl to, kad V.Matulevičius buvo tikras laisvas neangažuotas žurnalistas, plaukęs prieš
srovę, ir dėl to, kad Bronislovas Lubys visiškai nesikiša į „Achemos“
valdomos žiniasklaidos turinį. Bet čia jau labiau asmenine nuomone, tam
tikromis nuogirdomis bei tendencijomis, o ne faktais susidarytas įspūdis, todėl
jo jums ir nepiršiu.

Bet
šiaip verta dėmesio rašliava (Liutauras jau buvo dalį jos pacitavęs, kas aktualu blogams ir internetinei žiniasklaidai,
bet yra ir daugiau apie žiniasklaidą ką paskaityti). Tik įdomu, ar kada nors
prasidės ne tik kritinių ataskaitų rašymas, bet ir realių nuobaudų taikymas už
gausybę pažeidimų.

Retorinis
klausimas – kas didesni stručiai, slepiantys galvas smėlyje: žiniasklaidos
savininkai, nereaguojantys į kritiką, ar žiniasklaidos priežiūros institucijos,
tik kritikuojančios, bet nebaudžiančios?



Rodyk draugams

Paleckis – į Euroviziją, o Brazauskas kur? ||| Apklausa

2007-05-22

Refreshinu
apklausą dešinėj, užteks Paleckiui mėgautis šlove – daugiau nei trečdalis
atsakėt, kad kitais metais į Euroviziją siųsti reiktų būtent jį (juk jis vis
vien dviems metams balso partijoje netekęs). Net Uspaskichą su dama ir „Viarta“
jis aplenkė. Tiesa, didžiausia dalis jūsų patys pasisiūlėt kitais metais
važiuot į Euroviziją, bet to ir reikėjo tikėtis, juk visi iki vieno lietuviai
(tarp jų ir aš
!) puikiai
išmano politiką, sportą ir muziką, ir gali iki nukritimo ginčytis dėl bet
kurios iš šitų temų.

Kadangi
Paleckį pasiuntėm į Euroviziją, o savaitgalį Lietuvos politika neteko vieno
didžiausių grandų,
tai dabar laikas išsiaiškinti, ką pastarasis veiks. Statybininkas, komunistų
partijos sekretorius, profesionaliausias Lietuvos artojas, medžiotojas,
Prezidentas, rašytojas, premjeras…

Kas
toliau?

O va Sigutės ir nesuvaldė vyrukas… (R.Valeikio kūrinys)

Rodyk draugams

Kai subjektyvumas būna kaip geras prieskonis ||| Naujienų portalai

2007-05-22

Dažniausiai
informaciją siurbiu per elektroninę žiniasklaidą, laikraščiai ir televizija yra
papildomi, vėliau naujienas pateikiantys, bet kartais kitu kampu, subjektyviau,
bet kita vertus kartais įdomiau (tinka laikraščiams, bet ne visada), arba dar
ir su vaizdu (TV, bet jau ir internetas mina ant kulnų). Naujienų portalų
pliusas – operatyvumas ir naujienų kiekis, minusas – jie pateikia tik faktą,
platesnio konteksto dažnai trūksta (kelių pašnekovų nuomonių, paties žurnalisto
vertinimo – kartais norisi naujienos su prieskoniais, o ne lengvai suvirškinamo
fakto). Šiuo požiūriu naujienų portalams veidą suteikia netradicinės rubrikos,
kurios gal ir nėra pačios skaitomiausios, bet būtent jose galima rasti tų
kiekvienam portalui būdingų vis kitokių prieskonių:

Delfi„Nuomonių ringas“, kuriame
straipsniai pasižymi išsamumu bei specialisto požiūriu, ir blogas, bet jame tik retkarčiais galima
išvysti redakcijos nuomonę (tama pačiame kare su „Respublika“ blogas buvo
puikiai išnaudotas atsišaudymui);

Alfa – vėl
gi tas pats blogas, tik šįkart
pačios redakcijos, o ne pašaliečių. Trūkumas – kad gan retokai atnaujinamas, ir
tik dalis įrašų būna verti dėmesio – jaučiasi, kad kai kurie žurnalistai
redaktoriaus ar dar kieno paprašyti brūkštelėjo kažką apie kažką, kas net jiems
patiems neįdomu. Taip pat gera rubrika „Komentarai“, kuriuose pipirų
visad galima rasti – priklausomai nuo autorių, bet pasirinkimas gan platus, o argumentuotos
kritikos lygis ten tikrai nemažas;

Balso „Rinktiniai tekstai“, mano
manymu, yra viena stipriausių šio portalo pusių – labai įvairiapusė, ir dar
įdomi tuo, kad dažnai užkabina tarptautines problemas, kai dauguma mėgsta savo
sultyse virti. Beje, taip pat unikali, ir keista, kad kituose portaluose
nepritaikyta rubrika yra „Politikų
tribūna“
– tik ten galima paskaityti originalių pačių politikų (ar jų
padėjėjų) tekstų, be žurnalistinės cenzūros ir su propagandos tvaiku – verta
dėmesio ir laiko gaišimo;

LRT turi „Proskyną“, kurioje būna
įdomių temų, bet tiesą sakant, kol mano sąmonėje LRT.lt neužsifiksavęs kaip
naujienų portalas, tol aš ten lankausi rečiau nei bet kuriame kitame portale;

Bernardinai šiuo
atveju bene stipriausi, nors su naujienų kiekiu ir operatyvumu pas juos
silpniau, bet, akivaizdu, kad portalo strategija tokia, ir orientuota į
intelektualesnę auditoriją, todėl pas juos numonių bei komentarų dalis
didžiausia. Dažniausiai ten paskaitau „Politikos komentarus“,„Visuomenės komentarus“,„Žiniasklaidą“,
bet pagal interesus galima rasti labai daug dominančių straipsnių-nuomonių. Be
to, Bernardinuose, panašiai kaip Balse, galima rasti originalių politikų
straipsnių, tačiau Balsas juos dedasi urmu – patys taip yra pasirašę, todėl iš
didesnio kiekio, daugiau ir atsirinkti galima;

Lrytas.lt miniu
pabaigoje, nes būdami dienraščio internetiniu veidu, jiems daug paprasčiau su
tais „prieskoniais“ – kiekvienas laikraščio straipsnis būna su tam tikru
prieskoniu, iškreiptas arba įdomiai papildytas faktas. Bet nemažai jame ir tik
internetinių tekstų įvairiose rubrikose, kurie persmelkti ironija, subjektyviu,
bet įdomiu požiūriu į vieną ar kitą faktą;

Tiesa,
dar yra VZ.lt, kuriame vertų dėmesio internetinių komentarų būna tikrai
nemažai (perspausdinami ir blogerių įrašai), bet atskirą temą reiktų paskirti
kitai jų problemai – reklamos kiekiui ir portalo navigacijai. Dėl to jie ir
atbaido mane nuo dažnesnio apsilankymo. Bet šiaip įdomesnių straipsnių ieškau
portalo dešinėje, tame ilgame ilgame nuotraukėlių, pavadinimų ir reklamos bloke…

Vietoj
trumpų išvadų: jeigu neatsižvelgsime į portalų populiarumą, šioje vietoje, mano
subjektyvia nuomone, stipriausi galėtų būti Bernardinai ir Balsas, tada Alfa,
ir tik tada Delfi, nes kiekybiškai jų „Nuomonių ringas“ atsilieka nuo kitų.
Keista, bet eilutė susidėliojo visiškai priešingai portalų populiarumui –
akivaizdu, kad lietuviams internete dar nereikia gilesnių analitinių įžvalgų
arba vertinimų. Tiesa, ir pati žiniasklaida tai dar ne visada sugeba
(silpniausia apskritai visos Lietuvos žiniasklaidos vieta – įvykių
prognozavimas). Bet pradžiai pasitenkinčiau bent jau gera buvusių įvykių
analize. Lrytas.lt ir VZ.lt neįtraukiu tarp šitos eilutės, nes, kaip minėjau,
prieskonių jie gauna dar ir todėl, kad yra dienraščių veidai internete.

Kurioms
iš paminėtų rubrikų aukojat savo laiką?

P.S.: Blogas.lt, čia tyčia paveikslėlių talpinimą padarėt sudėtingesnį, ar aš kažko
nematau? (nerandu, kaip tiesiai į redaktoriaus langą įkelti JPG, tik pradžiai
įkėlus į paveikslėlių katalogą, leidžia įkelti čia. Pridirbot…)

Daugiau prieskonių ir aštrumo!

Rodyk draugams

Labiau mylim estus, ar nemėgstam Rusijos? ||| Estija vs. Rusija

2007-05-18

Pamenat, per Estijos ir
Rusijos konfliktą atsirado portalas, kuriame buvo galima pasirašyti už Estiją
arba už Rusiją – už tuos, kuriuos palaikai. Šiandien šitas portalas nebeveikia,
rašo, kad atnaujinamas – neaišku, ką ten dar naujo sugalvos, bet gerai, kad
prieš atnaujinimą vakar spėjau rezultatų pagal valstybes screenshotą pasidaryt. Iš viso buvo virš
šimto tūkstančių balsavusiųjų, tai čia jau neblogas rezultatas tyrimui atlikti –
kokių valstybių gyventojai kurią pusę labiau palaikė.

Estiją daugiausiai palaikė iš šių valstybių:


Rusiją daugiausiai palaikė iš šių valstybių:



Keli pastebėjimai.

Estija ir Rusija, žinoma,
pirmose vietose palaikant savo valstybes, ir aišku, čia daug lėmė rusai kitose
šalyse. Pvz. trečdalis (29
%) estų
palaikė Rusiją – tiksliau, matyt, Estijos rusai čia balsavo. Dar didesnė dalis
latvių – net 56% palaikė Rusiją, ir tik 44
% Estiją – matyt, rusų tautybės latviai
daug aktyviau įsitraukė į šį „žaidimą“.

Bet tuo tarpu su Lietuva
rezultatai visai kiti – net 84
%
balsavusi
ųjų iš Lietuvos palaikė Estiją, ir tik 16% stojo Rusijos pusėn. Normalus rezultatas, žinant,
kad pas mus rusų yra gerokai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Bet įdomu, kad
toks didelis palaikančiųjų Estiją santykis (84
% vs. 16%) buvo tik Lietuvoje. Labiausiai mylim
estus, ar labiausiai nekenčiam rusų?

Žinoma, tai, kad iš
Vokietijos, D.Britanijos ir JAV didesnė balsavusių dalis palaikė Rusiją kažin
ar atspindi tikrovišką situaciją, nes iš jų balsavo mažai, be to, tai
greičiausiai buvo imigrantai. Nes nemanau, kad koks nors Teksaso bare sėdintis
kaubojus žino, kas ta Estija iš viso.

Pagalvojau, kažin kokie būtų rezultatai, jei analogiška
situacija būtų Lietuva vs. Rusija ir kas nors užkuria tokį palaikymo tinklapį?
Kas
labiausiai palaikytų? (kas labiausiai būtų prieš, jau žinau). Ir
nepradėkit vėl apie Euroviziją sakyt, kad estai mūsų tokiame internetiniame
žaidime nepalaikytų, nes muzikiniame žaidime nepalaikė irgi. Nebesikartosiu, kodėl
čia skirtingi dalykai.

P.S.: Pagal apklausos
dešinėje rezultatus, atrodo, darosi aišku, kas kitąmet važiuoja į Euroviziją.
Iki, Algirdai, aš tavim tikiuuu… O pritariančiųjų vokalų, matau, irgi daug siūlosi, problemos nebus.

Rodyk draugams

Kiaulė ir jūra ||| Šventė

2007-05-16

Didi šventė šiandien – Tarptautinė jūros kiaulės diena!

Ta proga norėčiau pasveikinti visus, kuriems ši šventė turėtų būt tikrai džiugi. Nors jūros kiaulių turim daug, bet išskirsiu tik keletą, nes visom išvardinti neužtektų likusių pavasario dienų. Keista, kad patys seimūnai šitos šventės nepriskyrė nacionalinėms ir nepadarė laisvadienio. Taigi, su šventėm pirmiausiai sveikinu:

  • Delfiną.lt – už tai, kad būdamas jūros kiaule, apsimeta delfinu. 
  • VSD buvusį vadą A.Pocių – už tai, kad jam jau ir anksčiau buvo jūra iki kelių, o prieš išspyrimą iš VSD spėjo dar ir dėl buto prisikiaulinti. 
  • V.Uspaskichą – už tai, kad vis dar retkarčiais sukriuksi iš už jūrų marių.

Visi likę, kurių čia nepaminėjau, neįsižeiskit, jus irgi sveikinu. Jei esate jūros kiaulė, nebijokit prisipažinti komentaruose. Arba jei žinot tokių…

P.S. Reaguodamas į vis dar Lietuvai skaudžias aktualijas, pakeičiau apklausos klausimą – pasireikškit dešinėj.

 

Kiek bedžiovintum, vistiek jūros kiaulė į jūrą žiūri.

Rodyk draugams

Apie emigrantus ir meilę kaimynams ||| Eurovizijos balsavimas

2007-05-13

Iš Eurovizijos šalių balsavimo lentelės ir Europos žemėlapio galima labai daug sužinoti apie Europą – tuo man ir patinka šitas blizgučių renginukas.

  • Dabar negalėčiau prisiminti nugalėtojų serbų nei dainos melodijos, nei kas ją atliko, ir tikriausiai būčiau vienas iš daugelio europiečių, kurie to nepadarys – nugalėtojų dainai nė taško nedavė Lietuva, Estija, Andora, Turkija, D.Britanija, dar didesnis būrys valstybių, kurios davė vos po 1-4 taškus. Mažoka, kaip geriausiai dainai šių metų Eurovizijoje, taip? (palyginimui – antros vietos nugalėtojai Ukrainai taškų nedavė vienintelė Andora).
  • Neatsižvelgiant į muziką (gera Serbijos daina, ar ne, čia jau ne man spręsti), akivaizdu, kad pagrindinė Serbijos pergalės priežastis – išnykusi Jugoslavijos valstybė. Jugoslavija po savęs paliko 6 valstybes – Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Makedoniją, Kroatiją, Slovėniją. Ir visos šios 5 valstybės vieningai skyrė po 12 taškų Serbijai – nemažas kraitis gavosi, 60 taškų! Atmetus šias valstybes, ne tiek ir daug lieka serbų dainos fanų: po 12 taškų dar davė Austrija, Vengrija ir Suomija, po 10 – Švedija ir Norvegija. Austrija ir Vengrija yra šalia ex Jugoslavijos, todėl spėju, kad čia suveikė kaiminystės bei emigrantų efektas. Vadinasi, vieninteliai skandinavai muzikos prasme tikrai įvertino Serbiją (galbūt ir emigrantai lėmė, bet abejočiau – greičiau daina tikrai patiko skandinavams). Vis tiek man iki bendro nugalėtojų vaizdo trūksta dar bent kelių valstybių, ne tik ex Jugoslavijos ir Skandinavijos.
  • Jei ne ex Jugoslavija, Eurovizija kitais metais vyktų vėl Kijeve – tarkim, jei iš pirmų trijų šalių atimam balsus tų 5 minėtų ex Jugoslavijos valstybių, kurios po 12 taškų padovanojo Serbijai. Rezultatai būtų tokie: Ukraina – 217, Serbija – 208 taškai, Rusija – 184. Spekuliacija skaičiais, bet akivaizdu, kad būnant 6 valstybių bloku, tereikia kasmet išrinkti vieną favoritą ir jo šansai tapti nugalėtoju gerokai padidėja.
  • Eurovizija jau senokai tapo emigrantų skaičiavimo galimybe. Lietuvos emigrantai antrus metus Airijos balsus nuperka Lietuvai (12 taškų), bet negana to, dar ir latviams padeda (10 taškų). Žinoma, tai dar ir įrodo, kad latvių emigrantų Airijoje irgi turėtų būti nemažai. Bet tikrai ne tiek, kiek lietuvių… Lygiai dėl to paties 3 taškus gavom iš d.Britanijos.
  • Akivaizdžiausiai emigrantų srautus parodo balsavimai dėl Turkijos. 12 taškų jai skyrė Vokietija, Belgija, Prancūzija, Olandija, D.Britanija, po 10 - Albanija, Austrija, Bosnija Hercegovina, Danija, Šveicarija. Net nepasitikrinęs emigrantų statistikos drąsiai galėčiau spėti, kad šiose valstybėse turkų emigrantų yra milijonai. Tuo tarpu net 19 (!) valstybių Turkijai neskyrė nė taško – ir jei pažiūrėsim kurios, akivaizdžiai matosi, kad jose turkų emigrantų antplūdžio nėra (dauguma „naujosios Europos“ valstybių).
  • Kaimyninės emocijos – lietuviai, gavę 10 taškų iš latvių (tiek pat jiems davėm) ir negavę nė taško iš estų, Estijos Delfi pavertė kovos arena ir prievartauja estukus paaiškinti, kodėl pastarieji mums neskyrė nė taško :]] Smagu žiūrėti iš šono, o kai kas dar ir mano inicijuotą blogerių akciją apvertė antraip – banerį „Mes už Estiją!” pakeitė į „Estai už mus nebalsavo“ :] O aš pats padėties netragizuočiau, ir pirmiau pagalvočiau, gal tai, kad Estija su visa likusia Europa už mus nebalsavo dėl to, kad daina nepatiko arba neįstrigo? Žinoma, iš kaimynų norisi taškų bet kuriuo atveju, bet jei pažiūrėsim Eurovizijos balsavimų istoriją, tai matyti, kad mes estus laikom kaimynais, o estai mūsų – ne. Skandinavai atsirado mat :] Bet nepaisant to, Eurovizija – tik žaidimas, o riaušės Taline ir Rusijos provokacija – reali politika, todėl nestatyčiau lygiagrečiai šių dviejų dalykų.
  • O gal visgi verta įgyvendinti Žemaitijos atsiskyrimo idėją, kurią laikas nuo laiko žemaičiai ištraukia į viešumą? Turėtume dar mažiausiai 12 taškų. Pridėjus prie, atrodo, pastovių 12 taškų iš Airijos ir 8-10 taškų iš Latvijos, jau turėtume pusę Jugoslavijos bagažo :]

O jeigu kitais metais už Lietuvą nusiunčiam Baltijos šalių atstovų rinktinę (lietuviai, latviai, estai) su vienu turku (garantuotai gauname 20-25 Europos valstybių palaikymą), tai žiūrėk „Siemens‘e“ 2009 metais prie visų kitų Europos kultūros sostinės renginių dar ir šitą šou turėtume..:]

Kažkas pamiršo Rusiją Europos žemėlapyje…

Rodyk draugams

Kaip dainuodavo ir darydavo šou anksčiau ||| Eurovizija

2007-05-12

Prieš šiandieninę Euroviziją - keli klipukai iš Eurovizijos istorijos. Keletas iš jų galėtų ir dabar laimėti, keletas gerokai prajuokintų dabartinius europiečius…

 

1956 m. nugalėtojai šveicarai:

1965 m. Prancūzijos atstovė:

1967 m. balsavimas (palyginkit su dabartiniu!:]) ir nugalėtojai iš D.Britanijos:

1971 m. Vokietija (3 vieta):

1974 m. nugalėtojai ABBA su “Waterloo”:

1980 m. Belgijos atstovai – vienas iš smagesnių pasirodymų :]

1982 m. Vokietijos dainininkė (lietuviai, žinoma, ją perdainavo lietuviškai):

1984 m. smagūs nugalėtojai:

1988 m. nugalėtoja kanadietė Celine Dion (dainavo už Šveicariją):

1990 m. nugalėtojas italas Toto Cotugno:

Kas šiemet laimės?

Rodyk draugams

Čia Lietuva, čia lietūs lyja… ||| Absurdo kronikos

2007-05-10

Kadangi „Respublikos“ ir Delfi.lt, Estijos ir Rusijos konliktų dėka kuris laikas turėjau apsčiai apie ką rašyti, reikia apžvelgti, ką gero praleidau per tas keletą dienų.

Politika

Nieko naujo. Dar vienas penkmečio planas įgyvendintas.

Verslas

Sklinda kalbos, kad į Lietuvą žengia nauja mėsos pramonės bendrovė, kuri rinkai pasiūlys dar niekur neragautos mėsos rūšies. Tiesa, mano žiniomis, mėsos kaina irgi bus įspūdinga – apie 1000 Lt/kg. Gal geriau ir toliau vartosiu įprastinę vištieną, jautieną bei kiaulieną…

Futbolas

Užpakalių spardymo rungtyje Seimas iš antro karto pataikė į vartus. Tiksliau į kiaurų vartų vartininko Pociaus sėdynę

Krepšinis

Nors LKL finale Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ kol kas žaidžia lygiomis 1:1, kitoje rungtyje – arenų statymo – Kaunas triuškina Vilnių rezultatu 485:65! Tiesa, rezultatas paskaičiuotas milijonais litų. Kauno arena prieš „Siemens‘ą“.

Medicina

Vos prieš keletą dienų Lietuvą sudrebino sensacija – atliktas pirmasis klonavimas! Deja eksperimentuoti medicinos srityje profesoriui Tomkui nelabai sekasi – bandymas klonuoti Lietuvos interneto banginį Delfi.lt baigėsi komišku rezultatu – gimė į jūros vėplį panašus delfinas.

IT naujienos

Naujas virusas siautėja Lietuvos komunikacijų tinkle. Saugokitės, kas galit.

Nusikaltimai

A.Ramanauskas-neGreitai gaus atsėdėti mažiausiai pusantrų metų. Vargšas, už ką su juo taip?!

Muzika

Vokietijos solistas Gerhardas Schrioderis, grojantis rusišką popsą, atrodo, prisidainavo.

Kinas

Kino pasaulyje gerai žinomas komikas Algirdas Paleckis pradėjo filmuotis naujausiame savo filme „Skaldyk ir valdyk“. Kalbama, kad po nenusisekusios muzikinės karjeros, vienos nakties nuotykio su kitu komiku R.P. (vardas ir pavardė man žinomi) pastarasis aktorius gali pakeisti profesiją (skaityti rubriką „Tik vyrams“).

Mados

Šį sezoną itin madinga turėti nuosavą žiniasklaidos priemonę. Paskutinieji prie šios mados jungiasi „ŽIA valda“, ilgai ir grubiai kaimiečiams siūlę parduoti žemę nusprendė, kad efektyviau bus nusipirkti visą „Valstiečių laikraštį“, nei kiekvieną kartą jame spausdinti siūlymus žemės pirkimui.

Regionų naujienos

Šiauliai sugalvojo unikalų būdą, kaip spręsti savižudybių problemą Lietuvoje. Ištyrus, jog daugiausia savižudžių gyvenimą baigia iššokdami iš balkono, nuspręsta apmokestinti balkonus.

Kelionės

Verkiantiems, kad Lietuvoje kainos tik kyla ir kyla, šį sezoną siūlome pakeliauti šiek tiek į pietus. Nors kai kas spėja, kad kelintus metus iš eilės Latvija bus ne mažiau populiari.

Mistika

Didžiai gerbiamas vis dar JAV prezidentas apkaltino D.Britanijos karalienę nemirtingumu. Kažkodėl man atrodo, kad pats Bushas nemirtingas, nes jo koviniai įpročiai primena viduramžius.

Tik vyrams

Besidomintiems politine prostitucija, siūlau susipažinti su aktyviausiomis pastarojo laikotarpio šios profesijos atstovėmis – Henrikė Žukauskė ir Jonė Ramonė. Pakeitusios po kelias lovas, jos prašėsi prigulti šalia konservatorių, bet visgi savo paslaugas įsiūlė liberalcentristams. Įdomu, už kiek.

Tik moterims

Negerkit.

 

Rodyk draugams