BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Balandis, 2007

Ieškomas kompiuterastas – dizaineris :]

2007-04-30

Paieškomas
žmogus, galintis skirti ~
15
min. savo laiko
mažo JPG sukūrimui – vienos politinės
akcijos logotipo arba simbolio. Ir net ne simbolio, o tiesiog mažo baneriuko blogams, kas jau ne kartą buvo daryta su įvairiomis akcijomis.
Idėją nupasakočiau, tereikia mokėti dirbti su kokia nors tą darančią programėle
(jei mokėčiau, padaryčiau pats :] ). Atlygis – visuotinė šlovė ir reklama :]

Kas
norit prisidėti – brūkštelkit dievu.ziniasklaida@gmail.com. Plačiau apie
tai rytoj parašysiu.


Rodyk draugams

Šou tęsiasi… ||| Žiniasklaidos konfliktai

2007-04-26

Tęsiant
smagią temą,
šios dienos „Respublikos“ pirmajame puslapyje prie „Vienu sakiniu“ yra tokia
žinutė:

SUTAPIMAS:
kai Virgis Valentinavičius buvo išspirtas iš Eltos vyr.redaktoriaus
posto, įmonė iškart ėmė dirbti pelningai.

Ir
daugiau jokio paaiškinimo, nei kodėl čia staiga prisimintas Alfa.lt direktorius
V.Valentinavičius, nei kas tuo norėta pasakyti.

Įspėjimas
V.Valentinavičiui, kad nebedarytų to, ką jau darė
– t.y. nesikištų į konfliktą tarp Delfi ir „Respublikos“?

Beje,
atrodo, kyla ir dar vienas kofliktas – tame pačiame dienraštyje jau kuriami
neigiami straipsniai apie „Hermis Capital“, kurie anksčiau įsigijo „Kauno dieną“,
o dabar ir „Klaipėdos“ dienraštį – tiesioginį „Respublikos“ satelito „Vakarų
ekspreso“ konkurentą.


Rodyk draugams

Lietuviai Jelciną mylėjo labiau nei latviai ir estai? ||| Delfi.lt, Delfi.lv ir Delfi.ee

2007-04-24

Kartą jau lyginau Lietuvos naujienų portalų reakciją pateikiant naujienas skaitytojams, o šįkart mirus Borisui Jelcinui yra galimybė palyginti to paties kapitalo, bet skirtingų Baltijos šalių Delfi portalų darbą – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kadangi šalys savo istoriniu kontekstu labai panašios, tai ir B.Jelcinas turėtų būti vienodai svarbus visoms trims (beje, aukščiausią apdovanojimą jis yra gavęs Latvijoje).

Ką turime dabar:

Delfi.lt: pagal laiką pirmieji įsidėjo žinutę apie Jelcino mirtį (16:56), ir kas kelios valandos vis papildydavo. Dienos pabaigoje turime labai ilgą ir išsamų straipsnį su Jelcino biografija, svarbiausiais darbais, Lietuvos politikų vertinimais, pasaulio politikų reakcija į Jelcino mirtį, gausybe Jelcino nuotraukų ir kt.

Delfi.lv: sprendžiant pagal parašytą laiką, pirmoji žinutė ar iškart neilgas straipsnis įdėtas tik 21:05, nors latviškai ir nesuprantu, bet akivaizdu, kad tekstas labai skurdus ir trumpas. Neatrodo, kad Jelcinas būtent Latvijoje būtų gavęs aukščiausią apdovanojimą… Beje, įdomu, kodėl šio straipsnio (ir tik šio) negalima komentuoti? Techninė klaida? Tuo tarpu rusiškojo Delfi.lv reakcija buvo greitesnė – nurodomas laikas 17:04, straipsnis išsamesnis nei Delfi latvių kalba, tačiau aprašomi daugiau biografiniai faktai, jokios reakcijos iš vietinių politikų.

Delfi.ee: sureagavo 17:04 (trim minutėmis anksčiau – rusiška šio portalo versija). Tiek estiškas, tiek rusiškas straipsniai panašaus ilgio kaip ir Latvijos Delfi.lv, tik estai dar papildo ir video (šiuo požiūriu matyt jie lenkia Delfi.lt). Iš rusiškos versijos matyti, kad Estijoje aprašyti vėlgi daugiausiai tik faktai, vietinių politikų reakcijos nėra.

Tiesa, pagal komentarus pirmauja Delfi.lv rusiška versija – ten jų virš 1400, antas po jo – rusiška Delfi.ee versija (virš 600 komentarų), o lietuviškame Delfi – beveik 600. Delfi.ee estų kalba vos 150 komentarų.

Pamąstymai:

  • Pagal naujienos pateikimo greitį visi portalai dirbo beveik vienodai, išskyrus Delfi.lv latvių kalba, bet spėju, kad ten nurodytas papildyto straipsnio laikas (vis tiek gan vėlai lyginant su kitais).
  • Pagal išsamumą, Delfi.lt savo kolegas iš Latvijos ir Estijos aplenkė kokiais 7 kartais – patys palyginkite turinį bent jau vizualiai. O keista, nes kaip minėjau, Jelcino mirtis, mano manymu, istoriškai svarbi visoms trims valstybėms.
  • Nesu tikras dėl Estijos, bet Latvijoje Delfi portalas nėra toks populiarus kaip Lietuvoje, ir nėra pirmoje vietoje. Galbūt tai įtakoja, kad tiek latviai, tiek estai mažiau stengiasi, nes jiems nereikia išlaikyti lyderio pozicijų?
  • Kai Lietuvoje Delfi.lt rusiška versija net neegzistuoja, Latvijoje ir Estijoje jos pagal aktyvumą (tiek pagal turinį, tiek pagal komentarų skaičių), atrodo, lenkia savo analogus nacionaline kalba. Žinoma, ten tautine sudėtis skiriasi nuo Lietuvos (Latvijoje berods apie 40 proc. rusų, Estijoje – apie 25 proc.), bet vistiek įdomus rusiškų versijų pranašumas, ypač Estijoje, kur rusų ne tiek daug, kiek Latvijoje.

Su draugu-priešu Michailu gražios spalvos fone.

Rodyk draugams

„Buvom, esam ir būsim“ - pasakė pilietininkai, ir… išnyko ||| Partijų suvalgymas

2007-04-23

Vos
prieš beveik
20 dienų
Pilietinės demokratijos partija išplatino tokį pareiškimą:

Pilietininkai
nei prašosi prieglobsčio, nei išsivaikšto

2007.04.05

Nepagrįstais, paremtais vien
prielaidomis ir gandais Seimo Pilietinės demokratijos frakcija laiko kai kurių
žiniasklaidos priemonių pranešimus neva frakcija prašosi prieglobsčio, ketina
susijungti su kitomis valdančiajai koalicijai priklausančiomis frakcijomis, ar
net gali “išsivaikščioti”.

“Pilietinės demokratijos
frakcija buvo, yra ir bus.”, - sako frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas
Jaruševičius.

Anot J. Jaruševičiaus, Pilietinės
demokratijos partijos prezidiumo balandžio 4 d. posėdyje priešingai nei rašo
spauda, buvo kalbama apie efektyvesnį visų valdančiosios koalicijos frakcijų
bendradarbiavimą, o ne pilietininkų ir valstiečių liaudininkų susijungimą, ar
“prašymąsi prieglobsčio”.

O šiandien
jau matome naujieną:

Seimo
pirmininkas Viktoras Muntianas prakalbo, jog jo vadovaujama Pilietinės
demokratijos partija ateityje gali jungtis su socialdemokratais.

„Eina
kalbos apie jungimąsi partijų, į ateitį kalbant šitas procesas yra
neišvengiamas Lietuvoje, kadangi turi vykti partijų stambėjimo procesas, nes
partijų ryškiai per daug“, - pirmadienį žurnalistams sakė V.Muntianas.

Neišvengiamas
partijų stambėjimas ar nereikalingų partijų išnykimas, gerb. Viktorai nr.
2?
Ir apie kokį dar jungimąsi gali būti kalba, kai kalbama apie socdemus? Vartokit
teisingus žodžius – pilietininkai nusprendė, kad leidžia socdemams praryti savo
partiją.

Ką gi,
viena nereikalinga partija Lietuvos politiniame žemėlapyje liks mažiau. Pagal
paskutinių rinkimų rezultatus bei padėtį Vilniuje, sekanti turėtų būti Liberalų
Sąjūdis. Nebent laiku pakeis P.Auštrevičių su jo triukais ir dar spės išgelbėti
skęstančią ir necharizmatišką partiją.

Ne ką
geresnė situacija yra ir pas socialliberalus, manau, jie taip pat laksto
ieškodami su kuo susijungti – kažkada jie turėjo ministrus Blinkevičiūtę ir
Valionį, bei Seimo pirmininką Paulauską, o dabar pirmosios nebeturi, antrasis
praktiškai irgi išnykęs, trečiasis – vis dar svajoja tapti Prezidentu, bet
matyt jau leidžiasi ant žemės ir žiūri, į kieno politinę balą tėkštels ir išplauks gyvas. Arba bus suvalgytas.


Taip šiuo metu atrodo Seimas. Skanaus!

Rodyk draugams

Prancūzai eina, lietuviai - ne ||| Rinkimų aktyvumas

2007-04-23

Vos
prieš kelias valandas pasibaigęs
Prancūzijos prezidento rinkimų pirmasis turas nustebino ne savo rezultatais, o
rinkėjų aktyvumu – rinkimuose dalyvavo 85 procentų Prancūzijos piliečių. Toks Prancūzijos
rinkimų aktyvumas – geriausiai per beveik 50 metų!

Kas
turėtų atsitikti Lietuvoje, kad Lietuvos rinkėjai pasiektų panašų rezultatą?
Statybininkai, padavėjai ir kiti ekonominiai migrantai grįžti iš užsienio,
vienkiemių gyventojai karietomis turi būti nuvežti prie balsadėžių, uždrausti
visi pašaliniai renginiai, trukdantys galvoti apie rinkimus, per televiziją
rodomi tik rinkimų plakatai? :]

Palyginimui,
Lietuvos rinkėjų aktyvumas prezidento rinkimuose:

1993
m. – 79%.

1997
m. I turas – 71
%, II turas – 74%.

2002 m.
I turas – 54%, II turas – 53%.

2004
m. I turas – 48%, II turas – 42%.


Lietuva per 2004 m. prezidento rinkimus - kuo žalesni, tuo aktyvesni. Neringa, Pasvalys ir Druskininkai valdė.

Rodyk draugams

„Mercedes“ ir 50 centų iki pilnos laimės ||| Žiniasklaidos ir verslo konfliktai

2007-04-22

Man ir pačiam nusibodo rašyti apie „Respubliką“, bet vienas vakar dienos straipsnis per daug įdomus, kad nutylėčiau.

Ar matėte vakarykštį „Vakaro žinių“ numerį ir jo vedamąjį straipsnį viršelyje? Deja, kol kas neturiu šito laikraščio, kad įdėčiau tą straipsnį čia (jei kas turit, atsiųskite nuotrauką, ačiū – dievu.ziniasklaida@gmail.com).

Bet pabandysiu trumpai nušviesti situaciją: „Respublikos“ leidinių grupės dienraštis „Vakaro žinios“ pirmame puslapyje garsiai rėkia, jog „Respublika“ (ne „Vakaro žinios“!) visus metus nė už milijoną litų nebespausdins „Mercedes“ reklamos (užsakovai – „Mercedes“ atstovai Lietuvoje įmonė „Silberauto“). Ir pagrindinis to motyvas aiškinamas taip – „Mercedes‘ai“ labai genda, ir kol to nesusitvarkys, „Respublika“ savo skaitytojų „neklaidins“ ir spausdins tik neigiamus straipsnius apie „Mercedes“. Be viso to, dar pareiškiama, kad pasibaigė „Respublikos“ ir „Silberauto“ metinė reklamos sutartis, ir nors „Silberauto“ atstovė pageidauja tą sutartį atnaujinti (kaip įrodymas, perspausdinamas jos el.laiškas), „Respublika“ pareiškia, kad neva už jokius pinigus neklaidins skaitytojų ir nereklamuos „Mercedes“. Lygiai metus, o po to žiūrės, ar „Mercedes‘ai“ pasitaisė. Tiesa, „Respublika“ savo teiginius dėl gendančių „Mercedes“ pagrindžia savo patirtimi – redakcija turi keletą „Mercedes“ autobusų, kurie pravažiavę berods apie 100 000 km pradėjo gesti.

Oho. Pirmą kartą žiniasklaidoje taip atvirai šantažuojama verslo bendrovė. Visi iki šiol žinojo, kad Lietuvos žiniasklaidoje teigiamų straipsnių kiekis apie tam tikrą bendrovę priklauso nuo reklamos biudžeto, skiriamo tam leidiniui. Tačiau pirmą kartą atvirai pasakoma, kad nuo šiol dienraštis spausdins tik neigiamus atsiliepimus iš „Mercedes“ klientų. Ir pasakoma ne per pačią „Respubliką“, bet per jos draugą bulvarą – „Vakaro žinias“. Ir dar įdomu tai, jog iš perspausdinto straipsnio matyti, kad „Silberauto“ norėjo pratęsti reklamos sutartį, tai kodėl „Respublika“ atsisako reklamos pinigų? Per mažai jų pasiūlyta?

Gal kas turite daugiau informacijos, kodėl kilo šis konfliktas, ir kodėl baigėsi taip?

Pasvarstymai ir kelios galimos prielaidos:

  • „Respublika“ per praėjusius metus gavo per mažą reklamos injekciją iš „Silberauto“, todėl šiemet nusprendė atkeršyti, ir gana grubiai. Ir tokiu būdu kitais metais tikisi padvigubinti reklamos iš „Silberauto“ biudžetą.
  • „Respublikos“ nusipirkti „Mercedes“ autobusai galbūt tikrai genda, ir čia kilo konfliktas – „Silberauto“ jų nesutvarko arba nenori atlyginti nuostolių, ko galbūt “Respublika” reikalauja, ir „Respublikai“ trūkus kantrybei ji iššovė “Vakaro žiniose”.
  • „Respublika“ tokiu būdu eilinį kartą demonstruoja savo jėgą – kad kiti žinotų, jog kokios nors problemos arba mažas reklamos biudžetas bet kuriai bendrovei gali užtraukti metų trukmės juodinimą (kas to norėtų viename didžiausių dienraščių???). Nagi marš visi gretai pinigėlius į “Respubliką”!

Kokie kiti galimi variantai?

Beje, įdomu dar ir tai, jog vakar dienos „Respublikoje“ apie tai neužsiminta niekur, jėgai pademonstruoti pasitelktos „Vakaro žinios“. Kiek „Mercedes“ vairuotojų skaito 50 centų dienraštį „Vakaro žinias“?


Užgesins ar sudegs?

Rodyk draugams

Višta ar kiaušinis? ||| „Respublika“ ir Delfi (IV)

2007-04-19

(anksčiau apie konfliktą - čia)

Diskusija pasisuko įdomiu kampu, ir iš vz.lt blogo „Verslo klasės“ redaktorius ją perkėlė į praėjusio įrašo komentarus, bet verta iš komentarų ištraukti čia. Įdomus „Verslo klasės“ redaktoriaus komentaras – atsakas į mano įrašą, o tiksliau į tai, kad nagrinėju tik „Respublikos“ problemą, o ne anoniminių komentarų.

Vklase.livejournal.com (kopijuoju iš įrašo komentarų, tikiuosi, Vklase nieko prieš):

Bet žinote, va dabar iš naujo skaitau šitą jūsų tekstą.

Ir pabandykime jūsų svarstysena taip truputį generalizuoti.

a. vienas sako - ei, chebra, ten septyniolika bičų kakoja vidury kalvarijų turgaus.

b. mes įtariam, kad tas vienas - šiaip jau recidyvistas ir iš tikrųjų ruošiasi apiplėšti kalvarijų turgaus direkciją, kol mes ir policija tuos septyniolika tramdysim.

c. mes sakom - ė, ne , bičas, tu čia neaiškink, mes tų septyniolikos nevaikysim, kol tavęs nenuvysim nuo turgaus, nes tu ruošiesi apiplėšti direkciją.

d. jis nueina kitur rėkauti.

e. ir - vidury turgaus ką mes matome?

f. ar direkcija apiplėšta?

Noriu pasakyti, kad yra pincipų prioritetai. Nedaryk negražiai yra pirmiau negu Galbūt tas, kuris sako, kad kažkas daro negražiai, turi savo piktų kėslų.

Nežudyk yra pirmiau negu O gal dėl gero tikslo ir nieko?..

Žinoma, aš utriruoju. Bet pagalvokime kartu, ką? kadangi savo bloguose žadėjau nieko apie tai nerašyti, tai rašau čia - nes knieti, tad taip išsisukinėju.

Su bendru principu sutinku, ir jau pripažinau, kad yra dvi, o ne viena problema: (1) anoniminiai komentarai ir (2) bandymas pasinaudojant pirmąja problema visiškai neetiškai ir grubiai spręsti savas problemas (nežinomas portalas –> žinomas portalas; stiprūs konkurentai –> silpni konkurentai ir t.t.).

Pirmoji problema Lietuvoje egzistuoja nuo tada, kada atsirado portalai su galimybe anonimiškai komentuoti. Bijau tiksliai suklysti, bet jau greit tikriausiai bus dešimtmetis. Žinomas, pradžioje ji nebuvo tokia masinė, tačiau vistiek buvo.

Dabar staiga atsiranda ir antroji problema, tiksliau, pasinaudojant egzistuojančia pirmąja problema bandoma siekti savų tikslų. Tiksliau tie būdai, kuriais tikslų siekiama, yra akivaizdi problema. Bet geriau pagalvojus, ar ta antroji problema tik dabar atsirado, ar ji neegzistavo dar seniau nei pirmoji problema? Pavartykit spausdintos žiniasklaidos archyvus.

Klausimai, į kuriuos kol kas negavau atsakymų:

- Kodėl būtent dabar staiga visi nori kalbėti labiau apie pirmąją problemą, nors ji egzistuoja jau beveik dešimtmetį? Kodėl ne vakar, arba kodėl ne rytoj, o būtent šiandien?

- Ar tikrai vieną iš šių dviejų problemų galima išskirti kaip didesnę ir spręstiną greičiau nei kitą? Jei taip, labai įdomu sužinot, kaip kam atrodo - kurią?

- Savo įrašuose dabar kalbu apie antrąją (žiniasklaidos etikos) problemą, o ne apie pirmąją (komentarų etikos ir laisvės), nes apie komentarų problemą galėjau kalbėti bet kada anksčiau. Antroji suaktyvėjo staiga, galingai, šmeižikiškai ir dar prievartauja mane kalbėti apie pirmąją problemą. Kodėl turiu paklusti ir taip, mano nuomone, tyliai pritarti antrajai problemai? (nes iš tikro negalėčiau išskirti nė vienos iš jų, kaip svarbesnės, todėl kritikai renkuosi tą, kuri šiuo metu agresyvesnė ir nori mane priversti padėti jai siekti savų tikslų).

Sutinku, su sakiniu:

“Nedaryk negražiai yra pirmiau negu Galbūt tas, kuris sako, kad kažkas daro negražiai, turi savo piktų kėslų.”

Bet o jeigu tokia supaprastinta teoriškai labai įmanoma situacija:

- “Respublika” daro blogą darbą, nes šmeižia kitus. Vienas iš Delfi komentatorių apie tai parašo su keiksmais ir grasinimais “Respublikos” savininko adresu. Ką bausti? Arba kurį pirma bausti?

Čia ir grįžtam prie klausimo, kuri iš šių dviejų problemų senesnė, nes pagal vklases sakinį, labiau neteisi būtų senesnioji problema (kakojantys bičai, nei tas vienas, įtartinas, bet pranešęs apie blogą darbą). Bet pala, o tai „Respublika“ iki šiol nekakojo, tik anoniminiai komentatoriai tą darė?


Rodyk draugams

Karinė operacija tęsiasi ||| „Respublika“ ir Delfi (III)

2007-04-19

Kol kas vienas didesnių pastarųjų metų Lietuvos žiniasklaidos konfliktų šiandien rutuliojasi toliau, todėl apie jį šiek tiek plačiau. Nenuosekliai ir subjektyviai.

Užvakar Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, reaguodamas į „Respublikos“ publikacijas (nors nemanau, kad nebuvo jokio papildomo „Respublikos“ žingsnio, kuris paskatintų šį komitetą reaguoti), surengė pasitarimą su pačiais portalų atstovais. Mano nuomone, neatsitiktinai juose nedalyvavo lrytas.lt atstovai – nors ir argumentavo, jog buvo per vėlai pranešta, bet kažkodėl man atrodo, jog čia tiesiog jų nenoras veltis į konfliktą, nes tai iš karto garantuoja neigiamą straipsnį „Respublikoje“. Ir nors „Lietuvos rytas“ su „Respublika“ retkarčiais iškasa karo kirvius, tačiau dažniau tarp jų vyksta tyli pasyvi kova, o ne spjaudymasis dienraščių puslapiuose (egzistuoja tylus susitarimas vienam kito neliesti?).

„Respublika“, pratęsdama šou, vakar dienos numeryje savaip bandė nušviesti šį komiteto posėdį, savo ruožtu tą padarė ir Delfi.lt – vėlgi, savo bloge. Šios dienos „Respublikoje“, žinoma, vėl yra straipsnis ta pačia tema ir ta pačia intonacija, dėl to į turinį net nebesinori gilintis – nieko naujo rasti nebesitikiu.

O vakar dar viena „Respublikos“ žinia patvirtino, kad šis Delfi.lt puolimas tėra marketinginis triukas norint įvesti naujus interneto produktus – paskelbta, kad „Respublikos“ vyr.redaktorius nuo šiol dirbs su naujais „Respublikos“ interneto projektais (Olialia.lt, Delfis.lt?). Kaip gražiai susidėlioja trikampis: Delfi.lt puolimas – fiktyvus Delfis.lt pardavimas – darbuotojų pergrupavimas siekiant naujų portalų įvedimo į rinką.

Beje, ko pasigendu visoje likusioje žiniasklaidoje bei apskritai internete – šį „Respublikos“ ir Delfi konfliktą nušviečia tik jie patys. Pirmieji – su sunkiąja artilerija pirmuose puslapiuose, antrieji – apkasuose (Delfi bloge), paleisdami atskiras šūvių salves. Kaip kiti? Bijo kištis? Vakar apie tai savo bloge parašė „Verslo žinių“ žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius (įrašas tiek vz.lt, tiek livejournal bloge) – tai bene vienintelė kitos žiniasklaidos priemonės nuomonė (jei kas radot daugiau, pasufleruokit). Žinoma, neskaičiuojant tokių leidinių straipsnių, kurie priklauso „Respublikos“ grupei.

„Verslo klasės“ redaktoriaus bloge komentaruose jau rašiau, kodėl nenoriu pradėti diskutuoti apie anoniminių komentarų problemą – nes, mano nuomone, būtent toks buvo „Respublikos“ tikslas pradedant šiuos nešvarius žaidimus, todėl kiekviena užsimezgusi diskusija jiems jau neša pelną (kontekstas apie Delfis.lt kaip „naują kokybišką interneto projektą“). Anoniminių komentarų tema man įdomi, bet apie ją geriau rašysiu tuomet, kada skandalas bus nurimęs, nes pirmiausiai akis bado priemonės, kuriomis „Respublika“ siekia savo tikslų. Pagal Delfi.lt bloge pateiktus garso įrašus akivaizdu, kad „Respublika“ net nesibodi iškraipyti citatų (šįkart – M.A.Pavilionienės). Ir čia tik viena iš viršūnėlių – atlikus pastarųjų „Respublikos“ straipsnių apie Delfi analizę, manau, būtų galima sudaryti patarimų vadovėlį „Kaip kraipyti faktus bei formuoti tokią nuomonę, kokios reikia“. Ar egzistuoja toks terminas „juodoji žurnalistika“?

Jeigu Seimo komitetas reaguoja į „Respublikos“ straipsnių turinį, kodėl tas pats komitetas arba Lietuvos žurnalistų sąjunga nereaguoja į to turinio pateikimo formą? Nes vienas ar keli anoniminiai komentarai, kurių niekas nevertina rimtai net jei ten sklinda grasinimai, mano nuomone, yra mažesnė blogybė, nei vieno didžiausių dienraščių klaidinantys straipsniai – juos juk rašo ne anoniminiai klounai, jais juk tiki daugiau žmonių, nei anoniminiais komentarais (kai pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje siekia 50%). Abi problemos spręstinos, bet man atrodo, kad Seimo komitetas užkibo ant “Respublikos” kabliuko, ir sprendžia tik vieną iš jų. Bando spręsti. Tiesa, nežinau, ar atsitiktinai sutapo, vakar atsirado siūlymas neetiškiems leidiniams naikinti PVM lengvatą. Liutauras čia taikliai pastebėjo, belieka sulaukti tos reakcijos.

Verta pasiklausyti Alfa.lt direktoriaus V.Valentinavičiaus kalbos tame pačiame Seimo posėdyje – man patiko jo sudėlioti akcentai, pirmiausiai žiūrint į spausdintų leidinių puolimą prieš interneto leidinius, o tik po to kalbant apie komentarų problemą. Tik tiek, kad aiškiai atskyręs šias dvi problemas, Valentinavičius galėjo apie savo nuomonę informuoti ir Alfa.lt skaitytojus – ne iš solidarumo Delfi.lt, bet iš solidarumo žurnalistikai. Bent kol kas, jokio straipsnio apie tai neradau – tikėjausi, kad jo bloge apie tai bus. Galbūt, kaip ir lrytas.lt, nenori veltis per daug giliai? Juk ant Alfai.lt giminingos LNK televizijos “Respublika” jau buvo kartą užšokusi savo pirmaisiais dienraščio straipsniais – kai suprato, jog “Kelio į žvaigždes” plagiatai gali duoti pelno LATGAi, o to viešinimas – “Respublikai”.

Beje, šiame skandale prisimintas 7 metų senumo ir Delfi konfliktas su Online.lt, kuomet Delfi “respublikišku” stiliumi buvo perėmę Online.lt adresą – panašumų yra, tik šįkart Delfi yra ne puolančiojo vaidmenyje, o besiginančiojo. Tiesa sakant, kažkuris komentatorius mano bloge buvo teisus, sakydamas, kad lietuvių atmintis trumpa – pats šį faktą irgi buvau primiršęs, o be to, tai buvo prieš 7 metus, todėl dėmesio jam dabar neskiriu – patarlė „kaip šauksi, taip ir atsilieps“ čia netinka, nes „Respublikos“ leidinių grupė nėra žiniasklaidos etikos komisija, priimanti sprendimus dėl nuobaudų.

Čia juk karinė operacija (V.Valentinavičiaus frazė Seimo komitete), o ne bandymas apginti anonimiškai komentaruose žudomus Seimo narius, kurie dabar tapo gražiomis „Respublikos“ teatro lėlėmis.

 


Kas bus sekantis Tomkaus taikinys?:]

Rodyk draugams

Tėvelis krečia juokus ministerijoj, dukrelė – festivalyje ||| Žurnalistų akreditavimas

2007-04-19

Retas atvejis mano bloge – šįkart
visiškai stoju į žiniasklaidos pusę ir labai džiaugčiausi, jei apie festivalį „Kauno
Jazz“ žiniasklaidoje informacijos matyčiau labai mažai – pritariu Lietuvos
žurnalistų sąjungos vadovo siūlymui boikotuoti renginį.

O viskas dėl šios „Kauno Jazz“
organizatorių idėjos:

“Norėtumėme pasakyti, kad
dėl kasmet vis didėjančio žiniasklaidos dėmesio festivaliui, tačiau nekintančių
festivalio pagrindinių salių talpinimo galimybių per festivalio “Kaunas
Jazz” organizatorių 2007 m. balandžio 2 d. posėdį buvo nuspręsta šiek tiek
pakoreguoti akreditavimo tvarką siekiant maksimaliai išnaudoti ribotas salių
galimybes bei paskatinti žurnalistus kuo labiau prisidėti prie festivalio
įvaizdžio formavimo. Todėl prašytume iki 2007 m. balandžio 20 d. pristatyti
organizatoriams “Kaunas Jazz 2007″ festivalio anonsą
(straipsnį
laikraštyje, savaitraštyje, žurnale, radijo laidos įrašą ir pan.). Tik tokiu
būdu žurnalistas pateks į akredituojamųjų sąrašą, iš kurio balandžio 23 d. per
organizatorių posėdį bus atrinkti tie žurnalistai
, kurių indėlis formuojant
festivalio įvaizdį buvo didžiausias, ir kurie turės galimybę patekti į visus
festivalio renginius. Nepatekusius į pagrindines festivalio sales
žurnalistus maloniai pakviesime nušviesti puikius nemokamus koncertus Vienybės
aikštėje, Karo muziejaus sodelyje, Vytauto bažnyčioje ir Kauno sinagogoje
“.

Pirmą kartą matau, kad
žurnalistams surengiamas konkursas (ir dar su tokiomis sąlygomis
!), va čia tai joo..:] Jeigu yra
problema, kad per daug žurnalistų nori patekti į renginį, manau, yra daug
efektyvesnių sprendimo būdų sprendžiant šią problemą (?), nei šis.

Kažin, kiek tokią
organizatorių „drąsą“ įtakojo tai, jog šį festivalį anksčiau kuruodavo
dabartinis kultūros ministras, o dabar – jo dukra?


Rodyk draugams

Blogai – alternatyvūs informacijos kanalai? ||| „Respublika“ ir Delfi (II)

2007-04-17

Prieš
porą dienų rašiau
apie „Respublikos“ leidinių grupės informacinę ataką prieš Delfi portalą,
tuomet spėliojau, ar Delfi kaip nors reaguos į šią problemą. Pasirodo,
sureagavo – savo blogo skiltyje šiandien patalpino straipsnį „Mūsų internetas jų
respublikoje“ (taikliai dviprasmiškas pavadinimas su nuoroda į „Respubliką“).

Šiuo
atveju įdomus vienas dalykas – kadangi kita žiniasklaida apie „Respublikos“ ataką
neužsiminė nė žodžiu (nes bijo pyktis su Tomkumi?), Delfi savo nuomonės sustiprinimui straipsnio pabaigoje
nurodė porą blogų, kurie aprašė šį konfliktą. Vienas iš nurodytų blogų – tas
pats mano įrašas
apie „Respublikos“ konkuravimo su Delfi priemones. Akivaizdu, kad šiuo atveju
blogai yra alternatyvus informacijos (nuomonės) šaltinis, ypač tuomet, kada
vyksta kova tarp žiniasklaidos priemonių – jokių objektyvių analizių tikėtis iš
likusios žiniasklaidos neverta, nes jiems naudingiau tylėti. Todėl blogai šiuo
atveju, manau, yra pranašesni, nes nėra susaistyti interesais ir dėl to gali
skelbti nors ir subjektyvią, bet visgi nuomonę.

Žinoma,
jei mano įrašas Delfi nebūtų buvęs palankus, jie nebūtų įdėję nuorodos į jį,
bet ar apskritai šitame konflikte buvo nors vienas blogerio įrašas, palaikantis „Respublikos“
pusę?

Ką gi,
ačiū Delfi, kad bent jau kai nėra daugiau kuo kitu pasiremti, neužmiršta ir
pripažįsta blogus :]


O čia tas garsusis vokietis, kažkaip sugebantis skaityti lietuviškus portalus ir
grąsinantis sprogimu. Kas sprogs - “Respublika” ar Delfi.lt, pažiūrėsim.

Rodyk draugams